Ataksija: Skirtumas tarp puslapio versijų

148 pridėti baitai ,  prieš 6 metus
{{gcheck}}
'''Ataksija''' (iš [[graikų kalba{{gr|gr.]] ''a'' -}} – neigiamas priešdėlis + -''τάξις'' ('tvarka') = tvarkos nebuvimas) - – [[neurologija|neurologinis]] [[požymis]], susidedantis iš valingos [[raumuo|raumenų]] [[koordinacija|koordinacijos]] nebuvimo. Ataksija yra nespecifinis klinikinis pasireiškimas, reiškiantis [[nervų sistema|nervų sistemos]] dalių, atsakingų už [[judėjimas|judėjimą]], kaip pavyzdžiui [[smegenėlės|smegenėlių]] disfunkciją (nenormalų veikimą). Egzistuoja keletas priežasčių, kuriokurios sukelia tokius sutrikimus. Vidutinio stiprumo ataksija vadinama distaksija.<ref>dystaxia. (n.d.). The American Heritage® Stedman'sStedman’s Medical Dictionary. Retrieved 09 March 2014, from Dictionary.com website: http://dictionary.reference.com/browse/dystaxia</ref>
 
== Tipai ==
 
=== Smegenėlių ===
Terminas smegenėlių ataksija naudojamas apibūdinti ataksiją, kuri yra sukelta dėl smegenėlių disfunkcijos. [[Smegenėlės]] yra atsakingos už pakankamą nervinių signalų skaičių, kurie naudojami sklandžiam vykstančių judesių [[koordinavimas|koordinavimui]] ir dalyvauja motoriniame planavime, skaičių sujungimą. Vis dėlto ataksija nėra pasireiškianti su visais smegenėlių pažeidimais, bet daugelis pažeidimų susijusių su smegenėlimis, todėl rezultate dažniausiai sukelia ataksiją.<ref name="Schmahmann">{{cite journal | author = Schmahmann JD | title = Disorders of the cerebellum: ataxia, dysmetria of thought, and the cerebellar cognitive affective syndrome | journal = J Neuropsychiatry Clin Neurosci | volume = 16 | issue = 3 | pages = 367–78 | year = 2004 | pmid = 15377747 | doi = 10.1176/appi.neuropsych.16.3.367 }}</ref> Žmonės, sergantys smegenėlių ataksija, gali turėti problemų reguliuojant raumenų susitraukimų [[Jėga|jėgą]], [[Nuotolis|nuotolį]], [[Kryptis|kryptį]], [[greitis|greitį]] ir [[ritmas|ritmą]].<ref name="isbn0-8036-0093-3">{{cite book | author = Fredericks CM | chapter = Disorders of the Cerebellum and Its Connections | editor = Saladin LK, Fredericks CM | title = Pathophysiology of the motor systems: principles and clinical presentations | publisher = F.A. Davis | location = Philadelphia | year = 1996 | pages = | isbn = 0-8036-0093-3 | url = http://www.hy-q.com/cooper/pdf/NCS%20Exam/208%20Disorders%20of%20the%20Cerebellum%20and%20its%20Connections.pdf }}</ref>
 
Žmonės, sergantys smegenėlių ataksija, gali iš pradžių turėti nepakankamą balansą, kuris gali būti išreiškiamas, kaip nesugebėjimas stovėti ant vienos [[koja|kojos]] ar atlikti "tandemo„tandemo eiseną"eiseną“ (specifinę [[eisena|eiseną]] ar [[bėgimas|bėgimą]], kai užpakalinės kojos [[pirštai]] remiasi į priekinės kojos [[kulnas|kulną]]). Ataksijai toliau vystantis, vaikšiojimasvaikščiojimas pakinta: atramos taškas praplatėja ir žingsniai paaušktėja, taip pat atsiranda ėjimo padrikumas, svyravimas į šonus.<ref name ="Schmahmann" /> Pasukimas taip pat tampa problemišku ir gali baigtis nukritimu. Smegenėlių ataksijai tampant [[ūmus|ūmiai]], parama ir pastangos tampa reikalingos tam, kad žmogus galėtų atsistoti ir vaikščioti.<ref name ="Schmahmann" /> [[Dizartrija]] - – [[artikuliacija|artikuliacijos]] sutrikimas, kuris taip pat gali pasireikšti ir yra charakterizuojamas "nuskaitančia"„nuskaitančia“ kalba, kuri susideda iš: lėtesnio tempo, nereguliaraus ritmo ir besikeičiančio kalbėjimo garso.<ref name ="Schmahmann" /> Gali būti ir žodžių nukandimas, balso virpulys ir [[Ataksiškas kvėpavimas|ataksiškas (spazmuotas) kvėpavimas]]. Smegenėlių ataksija gali būti judėsių nekoordinavimo, ypač galūnėse rezultatas. Piršto - nosies teste ataksija apimtas žmogus nepataiko, bei "tandemo„tandemo eisena"eisena“ nepavyksta; vadinasi, yra [[dismetrija]].<ref name ="Schmahmann" /> Sutrikimai su pakitusiais judesiais, [[disdiadochokinezija]], taip pat gali išryškėti ir [[aritmija]]. Be to, ataksija apimtiems ligoniams gali būti galvos ir liemens [[traukuliai]].<ref name ="Schmahmann" />
 
* '''[[Vestibulinis-ataksinis sindromas]]''' - – skiautės mazgelio smegenėlių skilties ({{la|Archicerebellum}}) disfunkcija susilpnina [[akys|akių]] raumenų kontrolę ir balansą. Tai pasireiškia laikysenos nestabilumu, kuomet stovintis žmogus linksta atskirti pėdas viena nuo kitos, tam, kad įgytų platenį atramos tašką ir išvengtų svirduliuojančios eisenos (kūno svyravimai, krypstantys į priekį ir atgal). Nestabilumas pablogėja, kai stovint suglaudžiamos abi kojas, nepaisant ar akys yra užmerktos ar atmerktos.
 
* '''[[Smegenėlės|Smegenėlių]] ({{la|Paleocerebellum}}) dalies anatominė disfunkcija''' - – [[vermis cerebelli|kirminas (''vermis cerebelli'')]] ir susijusios struktūros netoli vidurinės linijos - – pasireiškia plataus atramos taško "girto„girto jūreivio"jūreivio“ eisena (vadinama liemens ataksija), <ref name="Blumenfeld">{{cite book | author = Blumenfeld H | title = Neuroanatomy through clinical cases | publisher = Sinauer | location = Sunderland, Mass | year = 2002 | pages = 670–671 | isbn = 0-87893-060-4 }}</ref> charakterizuojama neaiškia pradžia ir sustojimu, šoniniais nukrypimais ir nelygiais žingsniais. Šios sutrikusios eisenos galimas rezultatas ataksiškiems pacientams yra kritimas. Tyrimai, nagrinėjantys kritimus populiacijoje, rodo, kad 74-9374–93 % pacientų nukrisdavo bent kartą pastaraisiais metais ir iki 60 % prisipažino, turintys [[Akrofobija|aukščio baimę]].<ref name="pmid20157791">{{cite journal | author = Fonteyn EM, Schmitz-Hübsch T, Verstappen CC, Baliko L, Bloem BR, Boesch S, Bunn L, Charles P, Dürr A, Filla A, Giunti P, Globas C, Klockgether T, Melegh B, Pandolfo M, De Rosa A, Schöls L, Timmann D, Munneke M, Kremer BP, van de Warrenburg BP | title = Falls in spinocerebellar ataxias: Results of the EuroSCA Fall Study | journal = Cerebellum | volume = 9 | issue = 2 | pages = 232–9 |date=June 2010 | pmid = 20157791 | doi = 10.1007/s12311-010-0155-z }}</ref><ref name="pmid15645525">{{cite journal | author = van de Warrenburg BP, Steijns JA, Munneke M, Kremer BP, Bloem BR | title = Falls in degenerative cerebellar ataxias | journal = Mov. Disord. | volume = 20 | issue = 4 | pages = 497–500 |date=April 2005 | pmid = 15645525 | doi = 10.1002/mds.20375 }}</ref>
 
* '''Smegnėlių ({{la|Neocerebellum, Pontocerebellum}}) dalies disfunkcija''' - – šoninės smegenėlių pusrutulių dalys - – pasireiškia valingų, planuotų galūnių judesių sutrikdymu (dar vadinamas pridėtinio skeleto ataksija).<ref name=Blumenfeld/> Į šią ataksiją įeina:
** Ketinimo drebulys (šiurkštus drebulys, valingų judesių vykdymo pabrėžtinumas, galintis apimti [[Galva|galvą]], [[Žmogaus akis|akis]], galūnes ir liemenį);
** Specifiška rašyba (didelės, nelygios raidės, netaisyklingas žodžių pabraukimas);
** Specifiška [[disartrija|disartrijos]] struktūra (nukandami žodžiai kalbant, kartais charakterizuojama staigiais balso stiprumo pokyčiais, nepaisant įprastinio ritmo).
** Nesugebėjimas atlikti staigius, kintančius judesius (dar vadinama [[disdiadochokinezija]]). Į tai įeina greitas [[dilbis|dilbio]] nukrypimas iš [[nugręžimas|nugręžimo]] į [[atgręžimą]]. Judesiai tampa daugiau netaisyklingasnetaisyklingi su greičio padidėjimais.<ref name=Schmitz>{{cite book | chapter = Examination of Coordination | author = Schmitz TJ, O'Sullivan SB | title = Physical rehabilitation | publisher = F.A. Davis | location = Philadelphia | year = 2007 | pages = 193–225 | isbn = 0-8036-1247-8 }}</ref>
** Nesugebėjimas įvertinti atstumą ir judėjimo lauką. Tai yra žinoma kaip [[dismetrija]] ir dažnai pastebima, kaip: judesio amplitudės sumažėjimas nei reikia, [[hipometrija]], ar padidėjimas, [[hipermetrija]], reikiamam atstumui pasiekti tikslą. Šis nesugebėjimas yra kartais pastebimas, kai pacientas yra paprašomas pasiekti kieno nors pirštą ar savo [[nosis|nosį]].<ref name=Schmitz />
** Atšokimo fenomenas, dar žinomas, kaip kontrolinio reflekso netekimas, yra taip pat kartais pastebimsapastebimas tarp pacientamspacientų, sergantiemssergančių smegenėlių ataksija. Pavyzdžiui, kai pacientas sulenkia savo [[alkūnė|alkūnę]] prieš pasipriešinimą. Kai pasipriešinimas yra staigiai pašalinamas be įspėjimo, paciento [[ranka]] gali staiga užsimoti ir net kartais pataikyti į save. Sveikam pacientui kontrolinis refleksas turi suveikti ir aktyvuoti priešingą [[tricepsas|trigalvį žasto raumenį]] tam, kad pristabdytų ar sustabdytų judesį.<ref name=Schmitz />
 
=== Jutiminė (Juntamoji) ===
Terminas jutiminė ataksija reiškia ataksiją, kuri susiformavo dėl [[propriorecepcija|propriorecepcijos]] (savo kūno dalių, sąnarių jautimas kūne) netekimo. Dažniausiai tai yra dėl [[nugaros smegenys|nugaros smegenų]] [[apatinis šulas|apatinio šulo]] disfunkcijos, nes šiais [[nervinis laidas|laidais]] keliauja proprioreceptorinė informacija į smegenis. Kai kuriais atvejais, juntamosios ataksijos priežastis gali, anaiptol, būti įvairių smegenų dalių disfunkcija, kurios priima žmogaus pozicijos informaciją, įskaitant: smegenėles, [[gumburas|gumburą]] ir [[Smegenys#Momenin.C4.97_skiltis_.28lot._lobus_parietalis.29|momeninę skiltį]].
 
Juntamoji ataksija pasireiškia drebančia "trypimo"„trypimo“ eisena su stipriais [[kulnas|kulnų]] sutrenkimais, bei laikysenooslaikysenos nestabilumasnestabilumu, kuris įprastai suprastėja, kai proprioreceptinė informacija negali būti kompensuota [[vaizdinės percepcija|vaizdinės percepcijos]], kaip, pavyzdžiui, blogai apšviestoje aplinkoje.
 
[[Gydytojas]] gali surasti įrodymų, kad juntamoji ataksija per [[fizinis ištyrimas|fizinį ištyrimą]], paprašant pacientą atsistoti suglaudus kojas ir užmerkti akis. Ataksijos apimtiems pacientams nestabilumas smarkiai pablogėja, susidaro svyravimai ir galimai nukritimas. taiTai vadinama teigiamu [[Rombergo testas|Rombergo testu]]. Prastėjant nosies - piršto testui užmerkus akis yra kitas bruožas, jog pacientui juntamoji ataksija. Be to, kai pacientas yra atsistojęs su rankomis ir plaštakomis, ištiestomis priekin, į gydytoją, jei akys yra užmerktos, paciento pirštas turi tendenciją "susilenkti„susilenkti žemyn"žemyn“ ir tada būti atstatytas į ištiestą, horizontalią poziciją staigiais raumenų susitraukimais ("ataksiška„ataksiška plaštaka"plaštaka“).
===Vestibuliarinė===
Terminas ''vestibularinė ataksija'' reiškia ataksija, kuri atsirado dėl [[vestibuliarinis aparatas|vestibuliarinio aparato]] disfunkcijos, kuri ūmiais ir vienpusiais atvejais yra susijusi su gerai pastebimu [[galvos svaigimas|galvos svaigimu]], [[pykinimas|pykinimu]] ir [[vėmimas|vėmimu]]. Lėtąja ligos vystimosi eiga, chroninės abiejų pusių vestibuliarinio aparato disfunkcijos atvejais, anksčiau išvardintų būsenų gali ir nebūti, ir pusiausvyros disbalansas gali būti, kaip vienintelis požymis.
==Priežastys==
 
=== Vestibuliarinė ===
Trys ataksijos tipai turi persiklojančias priežastis, ir todėl gali arba kartu arba atsirasti nepriklausomai vienas nuo kito.
Terminas ''vestibularinė ataksija'' reiškia ataksijaataksiją, kuri atsirado dėl [[vestibuliarinis aparatas|vestibuliarinio aparato]] disfunkcijos, kuri ūmiais ir vienpusiais atvejais yra susijusi su gerai pastebimu [[galvos svaigimas|galvos svaigimu]], [[pykinimas|pykinimu]] ir [[vėmimas|vėmimu]]. Lėtąja ligos vystimosivystymosi eiga, chroninės abiejų pusių vestibuliarinio aparato disfunkcijos atvejais, anksčiau išvardintų būsenų gali ir nebūti, ir pusiausvyros disbalansas gali būti, kaip vienintelis požymis.
 
== Priežastys ==
===Sužalojimų židiniai===
 
Trys ataksijos tipai turi persiklojančias priežastis, ir todėl gali arba kartu arba atsirasti nepriklausomai vienas nuo kito.
Bet koks [[centrinė nervų sistema|centrinės nervų sistemos]] sužalojimo židinio tipas (kaip pavyzdžiui [[insultas]], smegenų navikas ar [[išsėtinė sklerozė]]) sukels tokį ataksijos tipą priklausomai nuo smegenų srities, kuri sužalota: smegenėlių jei sužalotos smegenėlės, jutiminė, jei pažeidimas nugarinių smegenų dorsalinėje dalyje (ir rečiau gumbure ar momeninėje skiltyje), vestibuliarinis - vestibuliarinėje sistemoje (įskaitant vesitubuliarinę zoną [[galvos smegenų žievė|galvos smegenų žievėje]]).
 
=== Sužalojimų židiniai ===
===Išorinės medžiagos===
 
Bet koks [[centrinė nervų sistema|centrinės nervų sistemos]] sužalojimo židinio tipas (kaip, pavyzdžiui, [[insultas]], smegenų navikas ar [[išsėtinė sklerozė]]) sukels tokį ataksijos tipą priklausomai nuo smegenų srities, kuri sužalota: smegenėlių, jei sužalotos smegenėlės, jutiminė, jei pažeidimas nugarinių smegenų dorsalinėje dalyje (ir rečiau gumbure ar momeninėje skiltyje), vestibuliarinis - – vestibuliarinėje sistemoje (įskaitant vesitubuliarinę zoną [[galvos smegenų žievė|galvos smegenų žievėje]]).
Išorinės medžiagos, kurios sukelia ataksiją daugiausia taip veikia, nes jos sukelia slopinantį poveikį centrinės nervų sistemos funkcijai. Dažniausias pavyzdys yra [[etanolis]], kuris gali sukelti grįžtamą smegenėlių ir vestibuliarinę ataksiją. Kitus pavyzdžius apima įvairųs receptiniai vaistai, kaip daugelis vaistų nuo [[epilepsija|epilepsijos]], kurie turi galimą nepageidaujamą poveikį, taip pat [[litis (mikroelementas)|ličio]] koncentracijai kraujyje peržengus 1,5 mEq/l (miliekvivalentas litre), [[kanapės|kanapių]] nurijimas<ref name="Inadvertent Ingestion of Marijuana --- Los Angeles, California, 2009">{{cite web |url=http://www.cdc.gov/mmwr/preview/mmwrhtml/mm5834a2.htm?s_cid=mm5834a2 |title= Inadvertent Ingestion of Marijuana --- Los Angeles, California, 2009 |accessdate=3 September 2009 |format= |work=}}</ref> ir daugelis kitų "pramoginių" narkotikų, kaip [[ketaminas]], [[dekstrometorfanas]], jie yra N-metil-D-aspartato (NMDA) receptorių antagonistai, kurie didelėmis dozėmis sukuria disociatyvę būseną. Taip pat [[benzodiazepinai]],<ref name="pmid817697">{{cite journal | author = Browne TR | title = Clonazepam. A review of a new anticonvulsant drug | journal = Arch. Neurol. | volume = 33 | issue = 5 | pages = 326–32 |date=May 1976 | pmid = 817697 | doi = 10.1001/archneur.1976.00500050012003 }}</ref><ref name="pmid817697">{{cite journal | author = Browne TR | title = Clonazepam. A review of a new anticonvulsant drug | journal = Arch. Neurol. | volume = 33 | issue = 5 | pages = 326–32 |date=May 1976 | pmid = 817697 | doi = 10.1001/archneur.1976.00500050012003 }}</ref><ref name="pmid1888441">{{cite journal | author = Gaudreault P, Guay J, Thivierge RL, Verdy I | title = Benzodiazepine poisoning. Clinical and pharmacological considerations and treatment | journal = Drug Saf | volume = 6 | issue = 4 | pages = 247–65 | year = 1991 | pmid = 1888441 | doi = 10.2165/00002018-199106040-00003 }}</ref> dideli kiekiai metilgyvsidabrio, vartojant žuvį, kuri turi didelę [[gyvsidabris|gyvsidabrio]] koncentraciją, kuris taip pat gali sukelti ir kitus neurologinius sutrikimus.<ref name="pmid19253038">{{cite journal | author = Díez S | title = Human health effects of methylmercury exposure | journal = Rev Environ Contam Toxicol | volume = 198 | issue = | pages = 111–32 | year = 2009 | pmid = 19253038 | doi = 10.1007/978-0-387-09647-6_3 | series = Reviews of Environmental Contamination and Toxicology | isbn = 978-0-387-09646-9 }}</ref>
 
=== Išorinės medžiagos ===
===Apsinuodijimas [[radiacija]]===
 
Išorinės medžiagos, kurios sukelia ataksiją, daugiausia taip veikia, nes jos sukelia slopinantį poveikį centrinės nervų sistemos funkcijai. Dažniausias pavyzdys yra [[etanolis]], kuris gali sukelti grįžtamą smegenėlių ir vestibuliarinę ataksiją. Kitus pavyzdžius apima įvairųsįvairūs receptiniai vaistai, kaip daugelis vaistų nuo [[epilepsija|epilepsijos]], kurie turi galimą nepageidaujamą poveikį, taip pat [[litis (mikroelementas)|ličio]] koncentracijai kraujyje peržengus 1,5 mEq/l (miliekvivalentas litre), [[kanapės|kanapių]] nurijimas<ref name="Inadvertent Ingestion of Marijuana --- Los Angeles, California, 2009">{{cite web |url=http://www.cdc.gov/mmwr/preview/mmwrhtml/mm5834a2.htm?s_cid=mm5834a2 |title= Inadvertent Ingestion of Marijuana --- Los Angeles, California, 2009 |accessdate=3 September 2009 |format= |work=}}</ref> ir daugelis kitų "pramoginių"„pramoginių“ narkotikų, kaip [[ketaminas]], [[dekstrometorfanas]], jie yra N-metil-D-aspartato (NMDA) receptorių antagonistai, kurie didelėmis dozėmis sukuria disociatyvę būseną. Taip pat [[benzodiazepinai]],<ref name="pmid817697">{{cite journal | author = Browne TR | title = Clonazepam. A review of a new anticonvulsant drug | journal = Arch. Neurol. | volume = 33 | issue = 5 | pages = 326–32 |date=May 1976 | pmid = 817697 | doi = 10.1001/archneur.1976.00500050012003 }}</ref><ref name="pmid817697">{{cite journal | author = Browne TR | title = Clonazepam. A review of a new anticonvulsant drug | journal = Arch. Neurol. | volume = 33 | issue = 5 | pages = 326–32 |date=May 1976 | pmid = 817697 | doi = 10.1001/archneur.1976.00500050012003 }}</ref><ref name="pmid1888441">{{cite journal | author = Gaudreault P, Guay J, Thivierge RL, Verdy I | title = Benzodiazepine poisoning. Clinical and pharmacological considerations and treatment | journal = Drug Saf | volume = 6 | issue = 4 | pages = 247–65 | year = 1991 | pmid = 1888441 | doi = 10.2165/00002018-199106040-00003 }}</ref> dideli kiekiai metilgyvsidabrio, vartojant žuvį, kuri turi didelę [[gyvsidabris|gyvsidabrio]] koncentraciją, kuris taip pat gali sukelti ir kitus neurologinius sutrikimus.<ref name="pmid19253038">{{cite journal | author = Díez S | title = Human health effects of methylmercury exposure | journal = Rev Environ Contam Toxicol | volume = 198 | issue = | pages = 111–32 | year = 2009 | pmid = 19253038 | doi = 10.1007/978-0-387-09647-6_3 | series = Reviews of Environmental Contamination and Toxicology | isbn = 978-0-387-09646-9 }}</ref>
 
=== Apsinuodijimas [[radiacija]] ===
 
Ataksija gali būti sukelta po ūmaus apsinuodijimo radiacija su didesne nei 30 [[grėjus|grėjų]] sugerties doze.
 
=== Vitamino B12 trūkumas ===
[[Vitaminas B12|Vitamino B12]] trūkumas gali sukelti, tarp keleto kitų neurologinių susirgimų, dalinai sutampančią smegenėlių ir jutiminę ataksiją.
 
=== [[Hipotiriodizmas]] ===
 
Neurologinės disfunkcijos simptomai kai kuriems pacientams gali pasireikšti dėl hipotiroidizmo. Tarp jų: grįžtama smegenėlių ataksija, [[demencija]], [[periderinė neuropatija|periferinė neuropatija]], [[psichozė]] ir [[koma]]. Po [[skydliaukė|skydliaukės]] [[hormonas|hormonų]] pakeitimo terapijos daugelis neurologinių [[komplikacija|komplikacijų]] pagerėja.<ref name="isbn0-07-149992-X">{{cite book | author = Victor M, Ropper AH, Adams RD, Samuels M | title = Adams and Victor's Principles of Neurology | edition = Ninth | publisher = McGraw-Hill Medical | location = | year = 2009 | origyear = | pages = 78–88 | isbn = 0-07-149992-X }}</ref><ref name="Pavan_2012">{{cite journal | author = Pavan MR, Deepak M, Basavaprabhu A, Gupta A | year = 2012 | title= Doctor i am swaying – An interesting case of ataxia | journal = Journal of Clinical and Diagnostic Research | volume = | issue = | pages = | doi = | url= http://www.jcdr.net/article_fulltext.asp?issn=0973-709x&year=2012&volume=6&issue=4&page=702&issn=0973-709x&id=2120 | accessdate = 2 May 2013}}</ref>
 
=== Jutiminės ataksijos (pavienės) priežastys ===
 
Periferinės neuropatijos gali sukelti generalizuotą ar lokalizuotą jutiminę ataksiją (pavyzdžiui, tik galūnių), priklausomai nuo neuropatijos apimties. Įvairaus tipo nugaros sutrikimai gali sukelti jutiminę ataksiją priklausomai nuo sužeidimo lygio nugaroje, kai jie apima ir apatinius šulus.<ref>{{cite journal |author=Spinazzi M, Angelini C, Patrini C |title=Subacute sensory ataxia and optic neuropathy with thiamine deficiency |journal=Nature Reviews Neurology |volume=6 |issue=5 |pages=288–93 |date=May 2010 |pmid=20308997 |doi=10.1038/nrneurol.2010.16 |url=}}</ref><ref>{{cite journal |author=Sghirlanzoni A, Pareyson D, Lauria G |title=Sensory neuron diseases |journal=Lancet Neurol |volume=4 |issue=6 |pages=349–61 |date=June 2005 |pmid=15907739 |doi=10.1016/S1474-4422(05)70096-X |url=}}</ref><ref>{{cite journal |author=Moeller JJ, Macaulay RJ, Valdmanis PN, Weston LE, Rouleau GA, Dupré N |title=Autosomal dominant sensory ataxia: a neuroaxonal dystrophy |journal=Acta Neuropathol. |volume=116 |issue=3 |pages=331–6 |date=September 2008 |pmid=18347805 |doi=10.1007/s00401-008-0362-6 |url=}}</ref>
 
=== Nepaveldima smegenėlių degeneracija ===
 
Galimos priežastys: chroninis piktnaudžiavimas etanoliu, galvos sužeidimas, paraneoplastinė smegenėlių degeneracija, didelių aukščių smegenų edema, [[celiakija]], normalaus spaudimo [[galvos smegenys|galvos smegenų]] vandenė ir smegenėlių uždegimas.
 
=== Paveldimos ataksijos ===
 
Ataksija gali priklausyti nuo paveldimų sutrikimų, susidarančių iš smegenėlių ir (arba) stuburo degeneracijos; daugeliu atvejų būna abi, todėl ir smegenėlių, ir jutiminė ataksijos persikloja viena per kitą, net jeigu viena iš jų yra aiškiau išreikšta nei kita. [[Paveldimumas|Paveldimumo]] sutrikimai sukelia ataksiją, įskaitant autosominiu dominantiniu paveldėjimo sutrikimus, kaip smegenėlių nugaros smegenų dalies ({{la|Paleocerebellum}}) ataksija, epizodinė ataksija, ''Dentatorubral-pallidoluysian'' atrofija (DRPLA), taip pat kaip ir autosominiai recesyviniai sutrikimai, kaip Friedreicho ataksija (jutiminė ir smegenėlių, jutiminė - – vyraujanti) ir ''Niemann Pick'' liga, ataksija-telangiektazija (jutiminė ir smegenėlių, pastaroji - – vyraujanti), ir abetalipoproteinemija. Su X chromosoma susijusios paveldimos ataksijos yra retas trapios X chromosomos sukeltas drebulio ar ataksijos sindromas.
 
=== Arnold-Chiari išsigimimas ===
 
Arnold-Chiari išsigimimas yra išsigimimas smegenyse. Sergiant šia liga smegenėlių [[tonzilė|tonzilės]] ir [[nugaros smegenys]] susiformuoja žemiau [[didžioji anga|didžiosios angos]] ({{la|foramen magnum}}), kartais sukeliančią galvos smegenų vandenę, kaip cerebrospinalinio skysčio nuotekio sutrikdymo rezultatą.
 
=== Wilsono liga ===
 
Wilsono liga yra autosominis-recesyvinis genų sutrikimas, kaip ATP7B geno pakitimas sukelia nesugebėjimą išskirti [[varis (miksroelementas)|varį]] iš organizmo. Varis pradeda kauptis nervų sistemoje ir kepenyse ir gali sukelti ataksiją, taip kaip ir kitus neurologinius ir organų pakenkimus.<ref name="urlwww.birminghammodis.com">{{cite web | url = http://www.birminghammodis.com/handbook/Chapter12.pdf | title = Wilson’s Disease | author = Walshe JM | editor = Clarke CE, Nicholl DJ | date = | work = Birmingham Movement Disorders Coursebook | publisher = | pages = }}</ref><ref name="urlWilsons disease ">{{cite web | url = http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmedhealth/PMH0001789/ | title = Wilson's disease - PubMed Health | last= Haldeman-Englert | first=C | date = | format = | work = PubMed Health | publisher = | accessdate = }}</ref>
 
=== [[Glitimas|Glitimo]] ataksija ===
 
Glitimo ataksija gali susiformuoti dėl jautrumo glitimui,. platusPlatus ligų spektras pastebimas dėl nenormalaus [[imuninis atsakas|imuninio atsako]] glitimui. Glitimo ataksija pažeidimą sukelia smegenėlėse, pusiausvyros zonoje smegenyse, kuriskurios kontroliuoja koordinaciją ir sudėtingus judesius, kaip kad vaikšiojimas, kalbėjimas ir ryjimas.<ref name="Boyd_2011">{{cite journal | author = Boyd C | title = Gluten Attack: Ataxia A Controversial Call | journal = Living Without |date=Feb–Mar 2011 | url = http://www.livingwithout.com/issues/4_12/ataxia-2366-1.html?pg=2 }}</ref> Gluten ataxia is the single most common cause of sporadic idiopathic ataxia.<ref name="pmid12566288">{{cite journal | author = Hadjivassiliou M, Grünewald R, Sharrack B, Sanders D, Lobo A, Williamson C, Woodroofe N, Wood N, Davies-Jones A | title = Gluten ataxia in perspective: epidemiology, genetic susceptibility and clinical characteristics | journal = Brain | volume = 126 | issue = Pt 3 | pages = 685–91 |date=March 2003 | pmid = 12566288 | doi = 10.1093/brain/awg050 }}</ref>
Glitimo ataksija yra netiesioginė imuninė liga, sukelta gluteno nuryjimo genetiškai imliams individams. Ją gali svarstyti pacientų, sergančių idiopatine sporadine (atsitiktine) ataksija, diferencine diagnostika. Ankstyva diagnozė ir gydymas beglitimine dieta gali pagerinti ataksiją ir užkirsti kelią ligos progresavimui. Paruošti naudojimui ir jautrūs glitimo ataksijos žymekliai (markeriai) apima anti-gliadinoantigliadino antikūnius. [[Imunoglobulinas A]] (IgA) kaupiasi prieš transgluminazę 2 (TG2) [[plonasis žarnynas|plonajame žarnyne]] ir žarnyno išorėje įrodo esantys papildomai patikimi ir tikriausiai daugiau specifiški žymekliai plataus spekto glitimo jautrumui. Tai taip pat gali būti ligos [[patogenezė|patogenezės]] kontroliavimo būdas.<ref name="pmid18787912">{{cite journal | author = Hadjivassiliou M, Sanders DS, Woodroofe N, Williamson C, Grünewald RA | title = Gluten ataxia | journal = Cerebellum | volume = 7 | issue = 3 | pages = 494–8 | year = 2008 | pmid = 18787912 | doi = 10.1007/s12311-008-0052-x }}</ref>
 
Glitimo ataksija yra apibūdinama kaip atsitiktinė smegenėlių ataksija, susijusi su anti-gliadinoantigliadino antikūnių cirkuliacija ir nesant alternatyviai ataksijos [[etiologija|etiologijai]].<ref name="pmid16476935">{{cite journal | author = Hadjivassiliou M, Mäki M, Sanders DS, Williamson CA, Grünewald RA, Woodroofe NM, Korponay-Szabó IR | title = Autoantibody targeting of brain and intestinal transglutaminase in gluten ataxia | journal = Neurology | volume = 66 | issue = 3 | pages = 373–7 |date=February 2006 | pmid = 16476935 | doi = 10.1212/01.wnl.0000196480.55601.3a }}</ref>
 
=== [[Natrio-kalio pompa]] ===
 
Natrio-kalio pompos netaisyklingas funkcianavimas - – galimas kai kurių ataksijų faktorius.
 
Tyrimais nustatyta, kad natrio-kalio pompa kontroliuoja ir nustato būdingus aktviacijos režimus smegenėlių Purkinje neuronams.<ref>{{cite journal |author=Forrest MD, Wall MJ, Press DA, Feng J |title=The Sodium-Potassium Pump Controls the Intrinsic Firing of the Cerebellar Purkinje Neuron |journal=PLoS ONE |volume=7 |issue=12 |pages=e51169 |date=December 2012 |pmid=23284664 | pmc=3527461 |doi=10.1371/journal.pone.0051169}}</ref> Na-K pompa gali būti ne tik [[homeostazė|homeostazės]], "prižiūrinti"„prižiūrinti“ molekulė jonų gradientams, bet gali būti skaičiuojamasis elementas smegenėlėse ir smegenyse. Tiriant natrio-kalio pompos strofantino G slopinimą smegenėlėse, labarotines pėlės parodė ataksijos ir distonijos rezultatą.<ref>{{cite journal |author=Calderon DP, Fremont R, Kraenzlin F, Khodakhah K |title=The neural substrates of rapid-onset Dystonia-Parkinsonism |journal=Nature Neuroscience |volume=14 |issue=3 |pages=357–65 |date=March 2011 | pmid=21297628 |pmc=3430603 |doi=10.1038/nn.2753}}</ref> Ataksija yra pastebima žemesnėms strofantino G koncentracijoms, distonija - – didesnėms.
 
== Gydymas ==
 
Ataksijos gydymas ir jo efektyvumas priklauso nuo esamos priežasties. Gydymas gali riboti ar sumažinti ataksijos efektus, bet ligos pilnai neišgydantis. Pasveikimas yra efektyvesnis pacientams, kurie turi vieną sužalojimų židinį (kaip insultas ar [[nepiktybinis navikas]]), lyginant su pacientais, kurie serga neurologinėmis degeneratyviomis būklėmis.<ref name="can rehabilitation help">{{cite journal|author=Morton SM, Bastian AJ|title=Can rehabilitation help ataxia?|journal=Neurology|volume=73|issue=22|pages=1818–9 |date=December 2009|pmid=19864635|doi=10.1212/WNL.0b013e3181c33b21}}</ref> Degeneratyvios ataksijos valdymo apžvalga buvo išspausdinta 2009  m..<ref name="systematic review">{{cite journal|author=Trujillo-Martín MM, Serrano-Aguilar P, Monton-Alvarez F, Carrillo-Fumero R|title=Effectiveness and safety of treatments for degenerative ataxias: a systematic review|journal=Mov. Disord.|volume=24|issue=8|pages=1111–24 |date=June 2009|pmid=19412936|doi=10.1002/mds.22564}}</ref>
 
Judėjimo sutrikimai, susiję su ataksija, gali būti valdomi farmkologiniu gydymu ir [[kineziterapija]] bei [[ergoterapija]], kad būtų sumažinta negalia.<ref name="pmid17000340">{{cite journal|author=Perlman SL|title=Ataxias|journal=Clin. Geriatr. Med.|volume=22|issue=4|pages=859–77, vii|date=November 2006|pmid=17000340|doi=10.1016/j.cger.2006.06.011}}</ref> Tam tikras gydymas vaistais, kurie buvo naudojami kontroliuojant ataksiją, susideda iš: 5  – hidroksitriptofano (5 - – HTP), idebenonas, amantadino, fizostigmino, L-karnitino ar [[derivatas|derivatų]], trimetoprimo-sulfametoksazolo, vigabatrino, fosfatidilcholino, acetazolamido, fampridino (4-aminopiridino), buspirono, bei [[kofermentas Q10|kofermento Q10]] ir [[vitaminas E|vitamino E]].<ref name="systematic review"/>
 
Kineziterapija susitelkia prie prisitaikymo veiklų, kad palengvintų motorinį mokymasį, tam kad pertreniruotų specifinius funkcinius motorinius modelius.<ref name="Intensive coordinative training improves motor performance in degenerative cerebellar disease">{{cite journal|author=Ilg W, Synofzik M, Brötz D, Burkard S, Giese MA, Schöls L|title=Intensive coordinative training improves motor performance in degenerative cerebellar disease|journal=Neurology|volume=73|issue=22|pages=1823–30 |date=December 2009|pmid=19864636|doi=10.1212/WNL.0b013e3181c33adf}}</ref> Neseniai atlikta sistematinė apžvalga pasiūlė tai, kad fizinė terapija yra efektyvi, bet yra įrodymai - – vidutinio patikimumo, kurie patvirtintų šią išvadą.<ref name="pmid19114434">{{cite journal|author=Martin CL, Tan D, Bragge P, Bialocerkowski A|title=Effectiveness of physiotherapy for adults with cerebellar dysfunction: a systematic review|journal=Clinical Rehabilitation|volume=23|issue=1|pages=15–26|date=January 2009|pmid=19114434|doi=10.1177/0269215508097853}}</ref> Dažniausiai naudojami kineziterapijos intervencijos smegenėlių ataksijai yra vestibuliarinio aparato įpratinimas, [[Frenkelio pratimai]], priopriorecepcinis nervų ir raumenų palengvinimas, pusiausvyros lavinimas; vis dėlto terapija dažnai būna individualizuojama ir eisenos bei koordinacijos treniruotės yra didžiausi terapijos komponentai.
 
Naujausi tyrimai parodė, jei žmogus sugeba vaikščioti su ar be judėjimo pagalbos, kineziterpija gali apimti pratimų programas, nukreipiančas penkis komponentus: statinę ir dinaminę pusiausvyrą, liemens-galūnių koordinaciją, laiptus ir kontraktūros prevenciją. Kineziterapeutui nusprendus, jog pacientas gali saugiai atlikti programos dalis individualiai, svarbu, kad pacientas reguliariai atlikų papildomus pratimus namuose, kurie sujungia komponentus, kad toliau būtų tobulinami ilgaklaikiai rezultatai. Gydymu siekiama subalansuoti: užduotis, eiseną ir individualias kasdienes veiklas. Pagerėjimai yra dėl adaptacijų smegenėlėse ar kompensavimo iš kitų smegenų zonų rezultatas.<ref name="Intensive coordinative training improves motor performance in degenerative cerebellar disease"/>
 
== Šaltiniai ==
<references/>
[[Kategorija: nervų sistemos ligos]]
35 144

pakeitimai