William Hogarth: Skirtumas tarp puslapio versijų

Viljamas Hogartas gimė 1697 m. lapkričio 10 d. [[Londonas|Londone]]. Viljamo Hogarto vaikystė buvo skurdi. Jo tėvas nesėkmingai bandė laikyti kavinę ir 1708-1712 1708–1712 m. kalėjo Flyto skolininkų kalėjime. Vėliau Viljamas daug kartų vaizdavo šį ir kitus Londono kalėjimus. Panašu, kad bet kokie Viljamo mokslai nutrūko 1708  m. Hogartas prisiminė prisiminė tuos laikus: „''greta gyvenęs tapytojas atitraukė mano dėmesį nuo žaidimų ir naudojausi bet kokia galimybe piešti''“.<ref>[http://www.philamuseum.org/collections/biography/4878.html Richard Dorment. British Painting in the Philadelphia Museum of Art. -1986. p.153-156]</ref> 1714  m. Viljamas Hogartas buvo priimtas mokiniu pas sidabro gaminių meistrą Ellis Gamble, kuris apmokė jį graviruoti ant metalo smulkius ornamentus, heraldinius ženklus, žvėris. 1720  m. Hogartas atidarė nuosavą dirbtuvę, kurioje graviravo parduotuvių korteles, knygų intarpus. Tuo metu jis užsirašė į meno mokyklą, kuriai vadovavo Louis Chéron (1660-17151660–1715) ir John Vanderbank (1694-17391694–1739). Savo potyrius akademinėje mokykloje Hogartas apibūdino taip: „''vietoj to, kad užkrauti atmintį daugybe taisyklių arba varginti akis kopijuojant sausus paveikslus, aš atradau, kad mokymasis piešti iš natūros yra pats greičiausiais kelias įsisisavinti meno kūrybą''“.

1723  m. Hogartas metė graviruotojo verslą ir pradėjo kurti politines bei socialines [[karikatūra]]s, bei iliustruoti knygas. Sėkmės susilaukė jo 1724  m. graviūros „Maskaradai ir operos“ ir „Miesto blogas skonis“, bei 12 iliustracijų Samuel Butler romanui „Hudibras“„''Hudibras''“. 1724  m. jis mokėsi privačioje mokykloje pas savo gerbiamą tapytoją monumentalistą [[James Thornhill]] (1675/6-1734). Tikriausiai jo paskatintas 1728  m. Viljamas Hogartas pradėjo tapyti. 1729  m. vedė [[James Thornhill]] dukterį Džeinę. Vienu geriausiu jo ankstyvųjų darbų laikomas paveikslas „Valkatų opera“ (6 variantai), kuriame vaizduojamas operos veiksmas. 1728-31  m. Hogartas nutapė grupę mažų matmenų, panašaus pobūdžio paveikslų privatiems užsakovams. Po 1731  m. Hogartas išgarsėjo pasakojamojo pobūdžio grafikos ir tapybos serijomis, kuriose vaizduodavo pramanytų herojų nuotykingus atsitikimus kartu su realiais to meto žymiais žmonėmis. Pagrindinės sėkmingiausios serijos: „The Harlot'sHarlot’s Progress“ (1732), „The Rake'sRake’s Progress“ (1735), „Marriage A-la-Mode“ (1745), „The Election“ (1754–55). 1734  m. Hogartas atidarė nuosavą dailės mokyklą, 1735  m. buvo vienas iš graviūrų apsaugos nuo kopijavimo akto inicijatorių.

Jau tapęs žymiu dailininku Hogartas išbandė monumentalųjį stilių: 1736-1737 1736–1737 m. sukūrė dvi scenas istorinėmis temomis Šv. Baltramiejaus ligoninės sienose. Monumentalūs darbai, nepaisant jų užmojo, laikomi Hogarto kūrybinėmis nesėkmėmis. Vėliau Hogartas tapė [[Linkolnas (Anglija)|Linkolno]] ''Inn Hall'' (1748) ir [[Bristolis|Bristolio]] Švč. Redklifo Marijos bažnyčios (1755-56) sienose. Apie 1740  m. Hogartas pradėjo tapyti portretus, tapė scenas pagal Šekspyro dramų siužetus. 1753  m. jis išleido traktatą apie meną „Grožio analizė“ (''Analysis of Beauty''), kuriame oponavo [[Richard Boyle]], Berlingtono erlo, ir architekto [[William Kent]] propaguojamoms [[paladianizmas|paladianizmo]] taisyklėms. 1757  m. Hogartas buvo paskirtas karaliaus [[Jurgis III|Jurgio III]] tapytoju-seržantu.<ref>[http://www.britannica.com/EBchecked/topic/268841/William-Hogarth encyclopaedia Britannica]</ref> Viljamas Hogartas mirė 1764 m. spalio 26 d. Londone. Palaidotas Šv. Mykalojaus Čizviko bažnyčios kapinėse. Jo kūryba priskiriama [[rokokas|rokokui]].