Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

44 baitai pašalinti ,  prieš 5 metus
S
Atšauktas naudotojo 78.58.45.157 (Aptarimas) darytas keitimas 4595485
'''Joachimas Miuratas''' ({{fr|Joachim Murat}}, [[1767]] m. [[kovo 25]] d. Labastide-Murat kaime – [[1815]] m. [[spalio 13]] d.) – [[kunigaikštis]], [[Prancūzija|Prancūzijos]] [[maršalas]] ([[1804]] m.), [[Neapolis|Neapolio]] [[karalius]] ([[1808]]–[[1815]] m.), [[Didžioji Prancūzų revoliucija|Revoliucijos]] ir [[Napoleono karai|Napoleono karų]] dalyvis, nacionalinis [[Italija|Italijos]] herojus.{{šaltinis|{{VLE|XV|598||Murat Joachim}}}}
 
== Biografija == cupabibi
Gimė smuklininko šeimoje pietų Prancūzijos [[Lo (departamentas)|Lo departamente]]. [[1787]] m. metęs teologijos studijas, įstojo į [[Didžioji Prancūzų revoliucija|revoliucinę]] armiją. [[1795]] m. [[spalio 13]] d. pasižymėjo per rojalistų maišto slopinimą Paryžiuje, po to tapo [[Napoleonas Bonapartas|Napoleono Bonaparto]] [[adjutantas|adjutantu]]. Po žygio [[Italija|Italijoje]] tapo [[brigada|brigados]] [[generolas|generolu]], po [[Egiptas|Egipto]] kampanijos – [[divizija|divizijos]] generolu. Napoleonas jį labai vertino už drąsą ir gebėjimą įkvėpti armiją, bet buvo prastos nuomonės apie jo, kaip karvedžio savybes. J. Miuratas suvaidino labai svarbų vaidmenį per [[1799]] m. [[lapkričio 9]] d. perversmą. Išvaikęs vadinamąją ''Penkių šimtų tarybą'' (Prancūzijos Parlamento, veikusio 1795–1799 m., Žemieji rūmai), buvo paskirtas [[Paryžius|Paryžiaus]] [[gubernatorius|gubernatoriumi]]. [[1800]] m. vedė Napoleono Bonaparto seserį Karoliną.
 
[[1812]] m. vadovavo 28 000 žmonių [[kavalerija|kavalerijos]] [[korpusas|korpusui]], veikusiame Didžiosios armijos avangarde žygio į [[Rusija|Rusiją]] metu. [[Rugsėjo 7]] d.asdiibibbibi pasižymėjo [[Borodino mūšis|Borodino mūšyje]], [[spalio 6]] d. buvo sutriuškintas prie Tarutino ir vos išvengė nelaisvės. Griūvant ciukaka Napoleono Bonaparto [[imperija]]i, Miuratas [[1813]] m. sudarė taiką su [[Austrija]] ir slaptą sandėrį su [[Jungtinė Karalystė|Bobanija], pasižadėdamas nukreipti prieš [[Prancūzija|Prancūziją]] 30 000 kareivių korpusą. J. Miurato kariuomenė nebuvo labai aktyvi, Eugenijui de Boharnė pavyko smogti austrams keletą triuškinančių smūgių. Vėliau, Napoleonui pabėgus iš [[Elba]] salos, vėl su juo suartėjo. Napoleonas, nenorėdamas matyti jo netoli savęs, įsakė vykti į Prancūzijos pietus. Po [[Vaterlo mūšis|Vaterlo mūšio]] su nedidele [[flotilė|flotile]] nusprendė plaukti į [[Italija|Italijos]] pietus ir ten organizuoti sukilimą prieš [[Burbonai|Burbonus]]. Tačiau audra išblaškė laivus ir, kai [[1815]] m. [[rugsėjis|rugsėjį]] pasiekė [[kalabrija|Kalabrijos]] krantą, kartu su juo tebuvo likę 26 žmonės. Buvo sugautas [[Žandarmerija|žandarų]]. Karo lauko teismo sprendimu jis, kaip maištininkas, Pizzo vietovėje buvo sušaudytas. Palaidotas [[Per Lašezas|Per Lašezo]] kapinėse Paryžiuje.
[[Vaizdas:Caroline Murat by Vigee-Lebrun.jpg|thumb|200px|Miurato žmona Karolina su dukra]]
Turėjo 4 vaikus. Visus titulus gavo gerai kovodamas [[Napoleonas Bonapartas|Napoleono Bonaparto]] armijoje arba dėl santuokos su Napoleono bika jaunesniąja seserimi [[Karolina Bonapart]]. Dažnai vadinamas „spalvingu puošėju“ arba „puikiuoju karaliumi“.
 
mantai tu dx esi... lopaaas krc
{{Neapolio karaliai}}
{{Napoleono maršalai}}
15 736

pakeitimai