Joachim Murat: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Joachimas Miuratas''' ({{fr|Joachim Murat}}, [[1767]] m. [[kovo 25]] d. Labastide-Murat kaime – [[1815]] m. [[spalio 13]] d.) – [[kunigaikštis]], [[Prancūzija|Prancūzijos]] [[maršalas]] ([[1804]] m.), [[Neapolis|Neapolio]] [[karalius]] ([[1808]]–[[1815]] m.), [[Didžioji Prancūzų revoliucija|Revoliucijos]] ir [[Napoleono karai|Napoleono karų]] dalyvis, nacionalinis [[Italija|Italijos]] herojus.{{šaltinis|{{VLE|XV|598||Murat Joachim}}}}

 

Gimė smuklininko šeimoje pietų Prancūzijos [[Lo (departamentas)|Lo departamente]]. [[1787]] m. metęs teologijos studijas, įstojo į [[Didžioji Prancūzų revoliucija|revoliucinę]] armiją. [[1795]] m. [[spalio 13]] d. pasižymėjo per rojalistų maišto slopinimą Paryžiuje, po to tapo [[Napoleonas Bonapartas|Napoleono Bonaparto]] [[adjutantas|adjutantu]]. Po žygio [[Italija|Italijoje]] tapo [[brigada|brigados]] [[generolas|generolu]], po [[Egiptas|Egipto]] kampanijos – [[divizija|divizijos]] generolu. Napoleonas jį labai vertino už drąsą ir gebėjimą įkvėpti armiją, bet buvo prastos nuomonės apie jo, kaip karvedžio savybes. J. Miuratas suvaidino labai svarbų vaidmenį per [[1799]] m. [[lapkričio 9]] d. perversmą. Išvaikęs vadinamąją ''Penkių šimtų tarybą'' (Prancūzijos Parlamento, veikusio 1795–1799 m., Žemieji rūmai), buvo paskirtas [[Paryžius|Paryžiaus]] [[gubernatorius|gubernatoriumi]]. [[1800]] m. vedė Napoleono Bonaparto seserį Karoliną.