Drobė: Skirtumas tarp puslapio versijų

32 pridėti baitai ,  prieš 6 metus
S
S (Atmestas 84.55.45.110 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (MerlIwBot keitimas))
[[Vaizdas:Linen cloth.jpg|thumb|Drobės audinys, rastas prie [[Mirties jūra|Mirties jūros]]]]
[[Vaizdas:Weaver - Traditional making of linen.jpg|thumb|Drobės audimas]]
'''Drobė'''  – dvinytis drobinio pynimo [[audinys]] iš ilgo [[linas|linų]] pluošto arba pašukinių [[verpalai|verpalų]]. Yra ir puslininė (medvilninė ir lininė) drobė, tik ji prastesnė.
 
== Klasifikacija ==
'''Nebalinta''' (žalia), balinta ir dažyta bei marginta plona drobė tinka siūti vasariniams drabužiams. Iš jos siuvamos [[suknelė]]s, kostiumėliai, vyriški marškiniai.
 
'''Balinta''', storesnių lininių verpalų drobė skirta [[paklodė]]ms, pašukinių verpalų drobė - – [[portjera|portjeroms]], takeliams, [[čiužinys|čiužiniams]], [[palapinė]]ms, vasarinės [[avalynė]]s viršui.
 
Vertingiausia yra plonų siūlų tanki drobė. Siuviniai iš drobės stiprūs, gerai sugeria [[drėgmė|drėgmę]], higieniški, laidūs [[šiluma]]i, dailūs ir lengvai [[skalbimas|skalbiami]], tačiau glamžūs ir sunkiai drapiruojami.
 
== Istorija ==
Seniausi paprasto ar drobinio pynimo audeklo radiniai yra iš [[neolitas|neolito]] laikotarpio. [[Artimieji Rytai|Artimuosiuose Rytuose]] rasta linų pluošto, datuojamo 7160–6150  m. iki m. e., [[Europa|Europoje]], prie dab. [[Šveicarija|Šveicarijos]] ežerų  – apie 4000–2000  m. iki m. e. Linai t.p. plito vidurinėje ir pietinėje Europos dalyje. Iki [[1800]]  m. Vidurio ir Rytų Europoje drobė kaimuose austa palyginti mažai, labiau plito profesionalių amatininkų dirbiniai. XIX a. Vidurio ir Rytų Europoje [[audimas|audimo]] amatas išpopuliarėjo.
 
== Lietuvoje ==
Lietuvoje drobė austa jau [[I a.|I]]- [[IV a.]] [[Viduramžiai]]s Lietuvos drobė buvo žinoma ir kitose Europos šalyse. [[XVIII a.]] Lietuvos dvarų profesionalūs audėjai (atkočiai) audė labai ploną, vadinamąją ''atkočinę drobę''. Veikė [[Antanas Tyzenhauzas|Antano Tyzenhauzo]] manufaktūra [[Šiauliai|Šiauliuose]], [[XIX a.]] [[Oginskiai|Oginskių]] - – [[Strėvininkai|Strėvininkuose]] (netoli [[Aukštadvaris|Aukštadvario]]), [[Zubovai|Zubovų]] - – [[Joniškis|Joniškyje]], K. Dombrovičiaus - – [[Vilkija|Vilkijoje]] ir kitos. [[XVIII a.]] pab.- – XIX a. pr. dėl atsilikusių technologijų lietuviška drobė neišlaikė konkurencijos su kitų Europos šalių audiniais.
 
Iki XIX a. pab. iš atkočinės drobės buvo siuvami [[nuometas|nuometai]], [[staltiesė]]s, [[drobulė]]s. Moterys daugiau drobės pradėjo austi po [[baudžiava|baudžiavos]] panaikinimo. Jos audė drobes marškiniams, patalynei, [[rankšluostis|rankšluosčiams]]. Merginos nuo mažumės ausdavo pačios. Drobė buvo dovanojama dažniausiai per šeimos šventes ([[krikštynos]], [[vestuvės]]). Per vestuves jaunoji dalydavo drobės stuomenis, tikėdamasi turtingo ir gero gyvenimo. [[Kraitis|Kraičio]] drobės rietimų skaičius rodė jaunamartės turtinę padėtį, drobės grožis - – nagingumą. XX a. 3-43–4 dešimtmetyje Lietuva buvo stambi linų pluošto gamintoja Europoje, antra vieta po [[Lenkija|Lenkijos]].
 
Pramoniniu būdu drobes audė bendrovės „Siūlas“ ([[Biržai]]) ir Kučinskis-Pabedinskai ([[Plungė]]). XX a. pab.- – XXI a. pr. daugiausia drobę audė bendrovės „Linas“ ([[Panevėžys]]) ir „Linų audiniai“ (Plungė).<ref>{{VLE|V|148|[[Algirdas Matukonis, Vida Savoniukaitė]]|Drobė}}</ref>
 
== Literatūra ==
* V. Savoniakaitė. Audiniai kaimo kultūroje. Vilnius, 1998
* Petras Šalčius. Raštai. Lietuvos prekybos istorija. Vilnius, 1998.
 
== Šaltiniai ==
34 349

pakeitimai