Mesopotamija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Winzipas (aptarimas | indėlis)
S tiesioginė nuoroda.
Eilutė 129:
Iš išlikusių vaizduojamojo meno pavyzdžių matyti, kad vyrų nešiosenai būdingos ilgos barzdos, ilgi plaukai, perskirti per vidurį sklastymu. Segi sijoną. Moterų plaukai supinti į kasas, šios sudėtos aplink galvą. Plati [[tunika]] susegta ant kairio peties.
 
Moteriškas asiriečių kostiumas beveik nesiskyrė nuo vyriškojo. Jį sudarė tie patys elementai kaip ir vyriškąjį. Moteriškojo kostiumo pasikeitimus įtakojo pastarasis. Tai liudija, kad jau tuomet, senovės Rytuose moteris užimdavo pavaldinės padėtįpadetį. Moterų drabužiams buvo naudojamos plonesnėsstoresnes ir lengvesnėslengvesnes medžiagos. Pačius prabangiausius apdarus dėvėjo žiniuonės. Jos rengėsi permatomomis raudonomis suknelėmis. Jų drabužiai buvo prabangūs, susisiaučiami, kraštai apsiūti kutais. Siluetas prigludęs. Tokia apranga buvo rytietiško chalato prototipu. Asirų-babiloniečių moterys dėvėjo paprastas tiesias, ilgomis rankovėmis sukneles ir mažas kepuraites be kraštų. Moterys didikės dėvėjo ilgas, prigludusias sukneles. Ant galvos tvirtinosi juosta prilaikanti uždangalą, dengiantį nugarą ir pečius. Karalienės apsiaustas buvo puošiamas kutais, ant galvos vainikas, puoštas brangakmeniais. Ausyse segėjo auskarus.
 
Šventinė asirų-babiloniečių karaliaus apranga buvo nepaprastai puošni ir daugiasluoksnė. Ilgas kandi trumpomis rankovėmis iš plonos baltos vilnos audinio, kurio apačia puošta kutais ir siuvinėjimu. Ant liemens sutraukiama juosmeniu, kurio galai puošti kutais. Ant „kandi“ buvo užsiaučiamas siauras purpurinės spalvos apsiaustas nesusiūtas šonuose – konasas, kurio kraštai taip pat buvo puošti kutais. Nugarinėje dalyje konasas buvo tiesus, o priekyje suapvalintas. Apsiausto audinys buvo siuvinėjamas geometriniais raštais ir puošiamas auksinėmis plokštelėmis. Ant apsiausto per petį buvo permetama juosta su kutais. Kartais ant konaso buvo velkamas apsiaustas, puoštas kutais ir priekyje lengvai klostuotas.