Sukinys: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Planko konstanta |
|||
Eilutė 1:
'''Sukinys''' ([[kvantinė fizika|kvantinės fizikos]] terminas), '''sukininis judesio kiekio momentas''', elementariosios dalelės savasis judesio kiekio momentas. Nesusijęs su mechaniniu judėjimu. Yra vidinė materijos savybė. Elementariųjų dalelių sukinys yra kvantuotas, nusakomas sukinio kvantiniu skaičiumi ''''s''''. [[Elektronas|Elektrono]], [[Protonas|protono]], [[Neutronas|neutrono]], [[Neutrinas|neutrino]] ir jų [[antidalelės|antidalelių]] ''s''=1/2. π ir K [[mezonai|mezonų]] ''s''=0, o [[fotonas|fotono]] ''s''=1.
Sukinys apskaičiuojamas pagal formulę <math>[s(s+1)]^{1/2}\hbar</math>. Čia <math>\hbar</math> - [[Planko konstanta|mažoji Planko konstanta]]. Sukinio kryptis taip pat yra kvantuota; ji apibūdinama magnetiniu [[kvantinis skaičius|kvantiniu skaičiumi]] <math>m_s</math>: dydis <math>m_s</math> lygus sukinio projekcijai į kurią nors ašį erdvėje (pvz.. [[Elektronas|elektrono]] <math>m_s</math>=±1/2).<br>
Sukinio sąvoką 1925 metais pradėjo vartoti [[S. Gaudsmitas]] su [[Dž. Ūlenbekas|Dž. Ūlenbeku]] (abu Olandija). Pagal jų hipotezę, elektronas turi sukinį, kuris sukelia elektrono [[magnetinis momentas|magnetinį momentą]]. Remdamasis elektrono sukiniu, [[V. Paulis]] (Šveicarija) suformulavo draudimo principą, teigiantį, kad du tos pačios sukinio projekcijos elektronai negali būti tos pačios kvantinės būsenos. [[Elektronas|Elektrono]] sukinio ir su juo susijusio [[magnetinis momentas|magnetinio momento]] buvimą rodo reliatyvistinė [[Dirako lygtis]].
Remiantis [[Elektronas|elektrono]] sukiniu, buvo paaiškinta smulkioji [[atominis spektras|atominių spektrų]] struktūra, anomalusis [[Zemano efektas]].
| |||