Pitagoras: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Žyma: Trynimas Vizualus redagavimas |
S Atmestas 91.228.87.254 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo keitimas) |
||
Eilutė 36:
Pitagoras gimė [[Samas (sala)|Samo saloje]], brangakmenių raižytojo (ar pirklio) Mnesarcho<ref>Herodotus, iv. 95, Isocrates, Busiris, 28-9; Later writers called him a Tyrrhenian or Phliasian, and gave Marmacus, or Demaratus, as the name of his father, Diogenes Laërtius, viii. 1; Porphyry, Vit. Pyth. 1, 2; Justin, xx. 4; Pausanias, ii. 13.</ref> šeimoje. Jis daug keliavo po Rytų šalis, lankėsi [[Egiptas|Egipte]] ir [[Babilonija|Babilonijoje]], kur mokėsi matematikos, [[muzika|muzikos]], [[astronomija|astronomijos]] ir kitų mokslų, kurias vėliau parvežė į Graikiją. Jis perdavė ir istoriją apie [[Atlantida|Atlantidą]].
Pitagoras [[Krotonė]]je, pietų [[Italija|Italijos]] [[graikų kolonijos|graikų kolonijoje]], apie 530 m. pr. m. e. įkūrė „Pitagoro mokyklą“, kurioje filosofinės-politinės ir religinės idėjos buvo grindžiamos nekintamais [[skaičiai|skaičių]] dėsniais, buvo bandoma derinti [[religija|religiją]] ir skaičių mokslą. Pitagoro mokykloje aritmetika buvo glaudžiai siejama su muzika. O muziką laikė nuskaidrinančiu sielą dalyku. Joje atsirado skaičių teorija, [[lyginiai]] ir nelyginiai, draugiškieji, tobulieji ir figūriniai skaičiai. Čia buvo ir taisyklingų [[briaunainis|briaunainių]] bei [[geometrinė algebra|geometrinės algebros]] užuomazgos.
Kad galėtų praktikuoti mokytojo religines ir asketines praktikas, [[pitagorininkai]] įkūrė broliją, kuri buvo panaši į elitinį klubą. Viskas, ko buvo mokoma ar daroma, buvo didžiausia paslaptis. Manoma, kad pitagorininkų ezoterika buvo susijusi su [[Apolonas|Apolono]] garbinimu<ref>Aelian, Varia Historia, ii. 26; Diogenes Laërtius, viii. 13; Iamblichus, Vit. Pyth. 8, 91, 141</ref>. Pitagorininkai buvo „filosofinė mokykla, religinė brolija ir politinė sąjunga“<ref>Thirlwall, Hist. of Greece, vol. ii. p. 148</ref>.
Tokia elitinė organizacija Krotonėje turėjo daug pavyduolių ir priešų, kurie lėmė jos žlugimą. Tik aplinkybės neaiškios. Tarp Krotonės ir Sibario kilus karui, pitagorininkas Milonas Krotonietis, žymus imtynininkas, vadovavo Krotonės pajėgoms sugriaunant priešų miestą. Manoma, kad kiti pitagorininkai irgi dalyvavo šitam kare, bet po pergalės buvo pasiūlyta įvesti demokratiškesnę konstituciją, o tam pitagorininkai nesėkmingai priešinosi. Demokratinėms jėgoms vadovaujantys Cylonas ir Ninonas (teigiama, kad pastarasis supyko, kad pitagorininkai nepriėmė jo į savo tarpą) surengė sukilimą. Pitagorininkai buvo užpulti Milono namuose ar kitoje susirinkimo vietoje. Pastatas buvo padegtas, daug pitagorininkų žuvo, tik jauni pabėgo<ref>Iamblichus, Vit. Pyth. 255–259; Porphyry, Vit. Pyth. 54-57; Diogenes Laërtius, viii. 39; comp. Plutarch, de Gen. Socr. p. 583</ref>. Panašiai su jais buvo susidorota kituose [[Didžioji Graikija|Didžiosios Graikijos]] miestuose, kur pitagorininkai įkūrė savo klubus.
Paties Pitagoro likimas neaiškus. Vieni šaltiniai teigia, kad jis su mokiniais žuvo per gaisrą<ref>Arnob. adv. Gentes, i. p. 23</ref>. Kitais duomenimis jis pabėgo į [[Tarantas|Tarantą]], o iš ten jį išvijus – į Metapontą, kur numarino save badu<ref> Diogenes Laërtius, viii. 39, 40; Porphyry, Vit. Pyth. 56; Iamblichus, Vit. Pyth. 249; Plutarch, de Stoic. Rep. 37</ref>. [[Markas Tulijus Ciceronas|Cicerono]] laikais Metaponte buvo rodomas jo kapas<ref>Cicero, de Fin. v. 2</ref>.
== Svarba ==
| |||