Giorgione: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
papildyta |
|||
Eilutė 1:
{{rename|Giorgione}}
[[Vaizdas:Giorgione 059.jpg|thumb|right|200px|
'''Džordžonė''' ({{it|Giorgione}}, [[1477]](78) – [[1510]] m.) – [[Italija|italų]] [[Brandusis Renesansas|brandžiojo renesanso]] dailininkas, priklausęs [[Venecija|Venecijos]] dailės mokyklai. Džordžonė žinomas
▲[[Vaizdas:Giorgione 059.jpg|thumb|right|200px|Numanomas Džordžonės autoportretas]]
▲'''Džordžonė''' ({{it|Giorgione}}, [[1477]](78) – [[1510]] m.) – [[Italija|italų]] [[Brandusis Renesansas|brandžiojo renesanso]] dailininkas, priklausęs [[Venecija|Venecijos]] dailės mokyklai. Džordžonė žinomas vienu garsiausiu visų laikų paveikslų „[[Mieganti Venera]]“ (apie [[1510]]).
== Biografija ==
Džordžonė (piln. ''Giorgio Barbarelli da Castelfranco'') gimė [[1477]] arba [[1478]] m. [[Kastelfranko Venetas|Kastelfranko Veneto]] miestelyje, 40 km iki [[Venecija|Venecijos]]. Manoma, kad jis buvo [[Giovanni Bellini|Džiovanio Belinio]] mokinys ir jau būdamas vos 23 metų gavo pirmuosius užsakymus. Džordžone („didžiuoju Džodžu“) buvo pramintas dėl didelės figūros ir charakterio. [[Giorgio Vasari]] liudijimu, jis apie [[1500]] m. susitiko su [[Leonardo da Vinci|Leonardu da Vinčiu]], iš kurio perėmė kai kuriuos savo dailės bruožus. G. Vasari taip pat mini, kad [[Titian|Ticianas]] buvo jo mokinys, tuo tarpu Ridolfi tikina, kad abu, Džordžonė ir Ticianas, buvo [[Giovanni Bellini|Džiovanio Belinio]] mokiniai. Gali būti, kad Džordžonė kurį laiką mokėsi pas [[Vittore Carpaccio]]. [[1507]] m. Džordžonė gavo užsakymą ištapyti gimtojo miesto katedros altorių („Kastelfranko Madona“). 1507-08 m. nutapė paveikslą [[Dožų rūmai|Dožų rūmuose]] (neišlikęs). Taip pat jis dirbo Venecijos viešosiose vietose, tačiau jo darbų praktiškai neišlikę.
Vieninteliu pasirašytu Džordžonės paveikslu (''Zorzi da Castelfranco''), datuotu 1506 m., yra portretas „Laura“. Venecijos kolekcionierius Marcantonio michiel 1521-1543 m. aprašė grupę dailininko paveikslų, iš kurių nustatyti tik 4 ar 5. Tai „[[Mieganti Venera]]“, „[[Audra (Giorgione)|Audra]]“, „Trys filosofai“, „Berniukas su strėle“ ir „Kristus, nešantis kryžių“ (Šv. Roko bažnyčioje Venecijoje, priskyrimas abejotinas).<ref>Chilvers, Ian. The Oxford Dictionary of Art. Oxford University Press, 2004. p. 290</ref> 1648 m. Carlo Ridolfi biografijose „Kastelfranko Madoną“ priskyrė Džordžonei. Šis priskyrimas visuotinai pripažįstamas menotyrininkų. Džordžonė mirė [[1510]] m. nuo [[Maras|maro]], kuriuo esą užsikrėtė nuo meilužės (anot [[Giorgio Vasari]]). Manoma, kad tai įvyko [[lapkritis|lapkričio]] mėnesį. Džordžonė laikomas vienu pirmųjų Europos menininkų, kuris specializavosi privačių užsakovų užsakymams.
== Tapybos darbai ==
eilutė 14 ⟶ 15:
Savo gyvenimo metu Džordžonė buvo žinomas kaip audringo talento dailininkas, tačiau maža jo darbų išlikę. Iš viso tik apie 20 paveikslų šiuo metu priskiriama Džordžonei ir tik vienas, „Laura“, yra datuotas ir pasirašytas jo paties. Sunkumą nustatant Džordžonės darbus sudaro jų panašumas į ankstyvuosius Ticiano darbus. Be to, dėl netikėtos ir ankstyvos mirties Džordžonės paveikslus baigė kiti dailininkai. Pvz., paveikslą „Trys filosofai“ baigė [[Sebastiano del Piombo]], o „Miegančios Veneros“ dangų ir peizažo detales − [[Ticianas]].
Džordžonė pasižymėjo kaip vienas pirmųjų Vakarų dailės tapytojų, kurio paveiksluose [[alegorija|alegorinės]] ir istorinės asociacijos perkeliamos į antrą planą. Dailininkas leidžia grožėtis pačiu dailės objektu. Paveikslas
„Mieganti Venera“ pabrėžia nuogo moters kūno verte paveiksle ir tapo pavyzdžiu daugeliui vėlesnių dailės darbų. Dailininko sumanymas pavaizduoti [[Venera|Venerą]] miegančią ir atitrūkusią nuo žiūrovo bei paveikslo aplinkos, idėjos realizacija veikia šokiruojamai netgi [[Modernizmas|Modernizmo]] amžiuje (vienu metu paveikslas buvo priskiriamas [[Rafaelis|Rafaeliui]]). Kai kurių kritikų vertinimu Džordžonė yra pirmasis klasikinės eros dailininkas, savo darbuose turėjęs modernumo bruožų.
eilutė 27 ⟶ 28:
Image:Giorgione 009.jpg| „Kastelfranko Madona“, fragmentas (apie [[1507]], [[Kastelfranko Venetas|Kastelfranko Veneto]] katedra)
Image:Giorgione 029b.jpg| „Trys filosofai“ (apie [[1508]], [[Meno istorijos muziejus Vienoje]])
Image:Giorgione 019.jpg|
Image:Giorgione 021.jpg|
Image:Giorgion Warrior with his Equerry.jpg| „Berniukas su ginklais“ (
Image:Giorgione 042.jpg| „Saulėlydis“ (apie [[1505]], priskiriamas, [[Nacionalinė Londono galerija]])
Image:Giorgione 014.jpg| „Piemenėlių pagarbinimas“ (apie [[1505]], priskiriamas, [[Nacionalinė Vašingtono meno galerija]])
eilutė 35 ⟶ 36:
</gallery>
== Išnašos ==
{{Ref}}
== Nuorodos ==
{{Commons|Category:Giorgione}}
* [http://www.treccani.it/enciclopedia/giorgione/ treccani.it]
* [http://www.wga.hu/frames-e.html?/bio/g/giorgion/biograph.html wga.hu]
* [http://www.abcgallery.com/G/giorgione/giorgione.html Džordžonės darbų galerija]
* [http://members.efn.org/~acd/vite/VasariGiorgione.html Džordžonės biografija [[Giorgio Vasari]] „[[Le Vite]]“ (anglų k.)]
| |||