Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

S
Atmestas Homo pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (78.58.147.246 keitimas)
 
== Biografija ==
Šarlotė Brontė gimė Torntone, Jorkšyro grafystėje ([[Jungtinė Karalystė]]) 1816 m. balandžio 21 d. Jos tėvai buvo airių kilmės [[anglikonybė|anglikonų]] dvasininkas Patrikas Brontė ir Marija Brontė (mergautinė pavardė ''Branvel''). Šarlotė buvo trečias jų vaikas (iš šešių). [[1820]] m. Patriką Brontė paskyrus Hovorto, esančio už kelių mylių nuo Torntono, šventiku, ten išsikėlė visa Brontė šeima. Marija Brontė susirgo vėžiu ir mirė [[1821]] m. [[rugsėjo 15]] d., palikusi šešetą vaikų – keturiaspenkias dukteris ir sūnų, sesers Elizabet Branvel globai. [[1824]] m. rugpjūtį Šarlotė su seserimis [[Emilė Brontė|Emile]], Marija ir Elizabeta buvo išsiųsta į Dvasininkų dukterų mokyklą Kovan Bridže, Lankaširo grafystėje (kuri tapo Louvudo mokyklos prototipu romane "Džeinė Eir"). Apgailėtinos gyvenimo toje mokykloje sąlygos, Brontė teigimu, padarė nepataisomą žalą jos sveikatai ir fiziniam išsivystymui bei paspartino seserų Marijos (gim. [[1814]] m.) ir Elizabetos (gim. [[1815]] m.) ankstyvą mirtį nuo [[tuberkuliozė]]s 1825 m. birželį.
 
Likę gyvi vaikai – Branvelis, Šarlotė, Emilė ir [[Anė Brontė|Anė]] – pradėjo užrašinėti istorijas apie savo įsivaizduojamų svajonių karalysčių gyventojų gyvenimus ir sunkumus. Šarlotė ir Branvelis sukūrė [[Džordžas Baironas|baironiškų]] istorijų apie savo svajonių šalį – Angriją, o Emilė ir Anė parašė eilėraščių ir straipsnelių apie sąvąją – Gondalą. Pasakojimai buvo ganėtinai rafinuoti ir painūs (yra išlikę rankraščių) ir padėjo pagrindą jų tolesnei ir tobulesnei literatūrinei veiklai.
 
Šarlotė toliau tęsė mokslus Rouhede, Mirfilde, 1831–1832 m., kur sutiko ištikimas drauges Eleną Nasi (Ellen Nussey) ir Merę Teilor (Mary Tailor). Tuo laikotsrpiu ji parašė romaną ''The Green DwarftDwarf'' ([[1833]] m.). [[1835]]-[[1838]] m. dirbo mokytoja, o [[1839]]-[[1841]] m. guvernante įvairiose Jorkšyro šeimose.
 
[[1842]] m. kartu su Emile ji išvyko į [[Briuselis|Briuselį]], kur įsidarbino privačioje mokykloje. Šarlotė dėstė [[anglų kalba|anglų kalbą]], o Emilė – [[muzika|muziką]]. [[1842]] m. mirus tetai, seserys buvo grįžę į [[Anglija|Angliją]], o [[1843]] m. Šarlotė grįžo į Briuselį viena. Šis, antrasis, gyvenimo [[Belgija|Belgijoje]] etapas jai nebuvo lengvas: ją apniko vienišumas, nostalgija ir stiprus prisirišimas prie mokyklos direktoriaus Konstantino Hedžerio. Galiausiai [[1844]] m. ji grįžo atgal į Hovortą ir Briuselyje patrirus išgyvenimus šiek tiek pritaikė romanuose ''"Profesorius"'' ir ''"Vijetė"''.
Šarlotė liko su tėvu. "Džeinės Eir" pasisekimas leido jai užmegzti kontaktus su tokiais žmonėmis kaip Harieta Martino (''Harriet Martineau''), Elizabeta Gaskel (''Elizabeth Gaskell''), [[Viljamas Meikpisas Tekerėjus|Viljamu Meikpisu Tekerėjumi]] (William Makepeace Thackeray) ir Džordžu Henriu Liuisu (''G.H. Lewis''). Jos leidėjai dažnai kviesdavo Brontė į [[Londonas|Londoną]], kur atsiskleisdavo jos tikroji asmebybė. Jos knyga įžiebė [[feminizmas|feminizmo]] kibikštį literatūroje. Pagrindinė romano herojė – Džeinė Eir- buvo panaši į autorę, stipri moteris. Tačiau nenorėdama ilgesniam laikui palikti senyvą tėvą, ji dažniausiai išvykdavo vos keletui savaičių.
 
[[1854]] m. birželį Šarlotė susituokė su tėvo padėjėju Arturu Belu Nikolsu ir greitai pradėjo lauktis. [[Nėštumas|Nėštumo]] laikotarpiu jos sveikata smarkiai pablogėjo ir anot GaskelioGaskel, jos pirmojopirmosios biografobiografės, "vis kamuodavosi nuo šleikštulio ir pasikartojančio silpnumo". Šarlotė kartu su negimusiu savo kūdikiu mirė [[1855]] m. [[kovo 31]] d., būdama 38 metų amžiaus. Jos mirties liudijime pažymėta, kad mirtį sukėlė džiova, tačiau daugelis biografų teigia, kad ji ko gero mirė nuo [[dehidracija|dehidratacijos]] ir maistinių medžiagų trūkumo, kam darė įtaką nesiliaujantis [[vėmimas]], sukeltas rytinio šleikštulio. Taip pat gali būti, kad ji užsikrėtė [[šiltinė|šiltine]] nuo tarnaitės Tabitos Akordi, kuri mirė prieš ją. Šarlotė palaidota šeimos kriptoje šv. Mykolo ir visų angelų bažnyčioje Hovorte, Vakarų Jorkšyre (Anglijoje).
 
== Bibliografija ==