Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

5 pridėti baitai ,  prieš 5 metus
Šarlotė liko su tėvu. "Džeinės Eir" pasisekimas leido jai užmegzti kontaktus su tokiais žmonėmis kaip Harieta Martino (''Harriet Martineau''), Elizabeta Gaskel (''Elizabeth Gaskell''), [[Viljamas Meikpisas Tekerėjus|Viljamu Meikpisu Tekerėjumi]] (William Makepeace Thackeray) ir Džordžu Henriu Liuisu (''G.H. Lewis''). Jos leidėjai dažnai kviesdavo Brontė į [[Londonas|Londoną]], kur atsiskleisdavo jos tikroji asmebybė. Jos knyga įžiebė [[feminizmas|feminizmo]] kibikštį literatūroje. Pagrindinė romano herojė – Džeinė Eir- buvo panaši į autorę, stipri moteris. Tačiau nenorėdama ilgesniam laikui palikti senyvą tėvą, ji dažniausiai išvykdavo vos keletui savaičių.
 
[[1854]] m. birželį Šarlotė susituokė su tėvo padėjėju Arturu Belu Nikolsu ir greitai pradėjo lauktis. [[Nėštumas|Nėštumo]] laikotarpiu jos sveikata smarkiai pablogėjo ir anot Gaskelio, jos pirmojo biografo, "vis kamuodavosi nuo šleikštulio ir pasikartojančio silpnumo". Šarlotė kartu su negimusiu savo kūdikiu mirė [[1855]] m. [[kovo 31]] d., būdama 38 metų amžiaus. Jos mirties liudijime pažymėta, kad mirtį sukėlė džiova, tačiau daugelis biografų teigia, kad ji ko gero mirė nuo [[dehidracija|dehidratacijos]] ir maistinių medžiagų trūkumo, kam įtakojodarė įtaką nesiliaujantis [[vėmimas]], sukeltas rytinio šleikštulio. Taip pat gali būti, kad ji užsikrėtė [[šiltinė|šiltine]] nuo tarnaitės Tabitos Akordi, kuri mirė prieš ją. Šarlotė palaidota šeimos kriptoje šv. Mykolo ir visų angelų bažnyčioje Hovorte, Vakarų Jorkšyre (Anglijoje).
 
== Bibliografija ==
Anoniminis naudotojas