Charlotte Brontë: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 7:
Likę gyvi vaikai – Branvelis, Šarlotė, Emilė ir [[Anė Brontė|Anė]] – pradėjo užrašinėti istorijas apie savo įsivaizduojamų svajonių karalysčių gyventojų gyvenimus ir sunkumus. Šarlotė ir Branvelis sukūrė [[Džordžas Baironas|baironiškų]] istorijų apie savo svajonių šalį – Angriją, o Emilė ir Anė parašė eilėraščių ir straipsnelių apie sąvąją – Gondalą. Pasakojimai buvo ganėtinai rafinuoti ir painūs (yra išlikę rankraščių) ir padėjo pagrindą jų tolesnei ir tobulesnei literatūrinei veiklai.
 
Šarlotė toliau tęsė mokslus Rouhede, Mirfilde, 1831–1832 m., kur sutiko ištikimas drauges Eleną Nasi (Ellen Nussey) ir Merę Teilor (Mary Tailor). Tuo laikotsrpiu ji parašė romaną ''The Green Dwarft'' ([[1833]] m.). [[1835]]-[[1838]] m. dirbo mokytoja, o [[1839]]-[[1841]] m. gyvernanteguvernante įvairiose Jorkšyro šeimose.
 
[[1842]] m. kartu su Emile ji išvyko į [[Briuselis|Briuselį]], kur įsidarbino privačioje mokykloje. Šarlotė dėstė [[anglų kalba|anglų kalbą]], o Emilė – [[muzika|muziką]]. [[1842]] m. mirus tetai, seserys buvo grįžę į [[Anglija|Angliją]], o [[1843]] m. Šarlotė grįžo į Briuselį viena. Šis, antrasis, gyvenimo [[Belgija|Belgijoje]] etapas jai nebuvo lengvas: ją apniko vienišumas, nostalgija ir stiprus prisirišimas prie mokyllos direktoriaus Konstantino Hedžerio. Galiausiai [[1844]] m. ji grįžo atgal į Hovortą ir Briuselyje patrirus išgyvenimus šiek tiek pritaikė romanuose ''"Profesorius"'' ir ''"Vijetė"''.