Dievų šventė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Submixster (aptarimas | indėlis)
(Jokio skirtumo)

10:00, 20 balandžio 2014 versija

Dievų šventė
Menininkas Džovanis Belinis
Ticianas
Metai 1514 ir 1529
Meno kryptis Renesansas
Medžiagos, technika aliejinis paveikslas, drobė
Matmenys 170,2 cm × 188 cm
Miestas (vieta) Vašingtonas, JAV
Muziejus Nacionalinė dailės galerija

Dievų šventė – italų renesanso dailininko Džovanio Belinio (apie 14351516) paveikslas, datuotas 1514 m., kurį vėliau koregavo Ticianas (apie 14881576). Saugomas Nacionalinėje Vašingtono dailės galerijoje.

Istorija

Paveikslą Dievų šventė užsakė Feraros hercohas Alfonsas I d'Estė (1486–1534). Paveikslas buvo skirtas kambariui, vadinamam Camerino d’A1abastro, kurį hercogas planavo dekoruoti 6 paveikslais antikinių mitologijų istorijų motyvais. Kambario vieta nežinoma. Spėjama, kad jis galėjo būti koridoriuje, jungusiame hercogo rūmus su Feraros pilimi. Šio kambario pavyzdžiu Alfonsas I d'Estė tikriausiai paėmė jo sesers, Mantujos hercogės Izabelės d’Estė paveikslais dekoruotą kambarį studiolo Mantujoje. Paveikslas yra Džovanio Belinio pasirašytas ir datuotas. Hercogas dėl kitų darbų kreipėsi į Fra Bartolomeo ir Rafaelį. Šie atsiuntė tik po vieną piešinį (Fra Bartolomeo mirė).

Apie 1518 m. hercogas kreipėsi į Ticianą, kuris kambariui nutapė tris paveikslus: „Andrijos bakchanalija“, „Veneros garbinimas“ ir „Bakchas ir Ariadnė“. Kitą bakchanalijų paveikslą sukūrė ir bendrą kambario dekorą baigė Dosas Dosis. Žinoma, kad Ticianas 1529 m. lankėsi Feraroje tris mėnesius. Tikriausiai šiuo metu jis koregavo Belinio „Dievų šventę“: nutapė kalną ir ultramarino mėlyną dangų. Ticiano ranką galima pažinti ir kitose paveikslo detalėse. Jo potėpiai platesni ir aliejinių dažų sluoksniai plonesni. 1598 m. Estės prarado Feraros kontrolę ir paveikslai buvo išsklaidyti.

Istorija

Die„vų šventė“ tapyta pagal Ovidijaus poezijos rinkinį „Šventės“. Pagal poezijoje pasakojamą istoriją, paveikslo veiksmas vyksta Bakcho šventės metu. Grupė dievų, satyrų, najadžių ir nimfų užmigo po išgertuvių ir linksmybių. Vaisingumo dievas Priapas bandė tuo pasinaudoti ir išprievartauti miegančią nimfą Lotidę. Sužvengus asilui kiti dievai prabudo ir pamatę Priapo kėslus ėmė iš jo juoktis ir šaipytis.

Paveiksle vaizduojami principiniai veikėjai (iš kairės): Silenas (su asilu), vaikas Bakchas, Silvanas (su spyglių vainiku), Merkurijus (mitologija)Merkurijus (su pasiuntinio lazda), Jupiteris (geriantis, su egide), Persefonė (su geltona cidonija rankoje), Panas (nuogas su švilpyne), Neptūnas (su trišakiu prie kelių), Ceresė (su kviečių vainiku), Apolonas (su laurų vainiku ir muzikos instrumentu rankoje), Priapas (prie Lotidės), Lotidė (pačioje dešinėje). Tarp veikėjų yra ir siubliovęs asilas.

Šaltiniai