Bahreinas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 50:
{{Bachreino istorija}}
{{main|Bahreino istorija|Bachreinas (regionas)}}
Bahreinas gyvenamas nuo ankstyvos senovės. Čia klestėjusi [[Dilmunas|Dilmuno]] civilizacija, kuri vykdė intensyvią prekybą su [[Mesopotamija]] bei [[Indo slėnio civilizacija]]. [[Saras (Bahreinas)|Saro]], [[Kalat al Bahreinas|Kalat al Bahreino]] archeologinės vietovės yra kilusios iš šio laikotarpio. Vėliau Dilmuną užėmė [[kasitai]], [[asirai]]. [[VI a. pr. m. e.|VI]]–[[III a. pr. m. e.]] Bahreinas pateko į [[Achemenidai|Achemenidų]] Persijos sudėtį. Apie [[250 m. pr. m. e.]] kontrolę perėmė [[Partai]]. Europiečiams Bahreinas tapo žinomas po [[Nearchas|Nearcho]] kelionės ir graikų buvo pavadintas Tylu. [[Sasanidai|Sasanidų]] valdymo laikais Bahreinas sudarė Mišmahigo provinciją.
Kurį laiką Bahreinas buvo svarbus krikščionių [[nestoriečiai|nestorirečių]] centras, bet [[628]] m. kraštas islamizuotas Al Alaa al Hadramio. [[899]] m. Bahreiną užėmė izmailitų [[Karmatai|Karmatų]] sekta, vėliau apiplėšusi pačią [[Meka|Meką]]. [[1076]] m. salą ėmė valdyti [[Ujunidai|Ujunidų]] dinastija. [[1235]] m. Bahreiną užėmė persai, bet [[1253]] m. [[beduinai|beduinų]] Usfuridų klanas išvijo persus. [[XIV a.]] Bahreinas pateko į [[Omano imperija|Omano jūrinę imperiją]], mokėjo duoklę [[Hormūzas|Hormūzui]], tuo tarpu pačią salą valdė vietinės beduinų grupuotės.
[[1521]] m. Bahreiną užėmė portugalai ir valdė 80 metų, besinaudodami vietinių sunitų parama. [[1602]] m. portugalų valdžią nutraukė [[Safavidai]], sustiprinę [[šiizmas|šiizmo]] įtaką saloje. Persų valdymo laikotarpiu bahreiniečių klanai išlaikė savo autonomiją. XVIII–XIX a. Bahreiną valdė įvairios nuolat tarpusavy kariaujančios arabų grupuotės iš Kuveito, Saudo Arabijos, Omano. [[1868]] m. Bahreino klanai sudarė sąjungą su [[JK|Britanija]], britai pripažino bahreiniečių savivaldą ir suteikė jiems karinę apsaugą, tačiau [[1892]] m. Britanija visiškai uzurpavo Bahreiną. Prieš britus pradėti sukilimai.
Iki [[1957]] m. britai išlaikė savo faktinę valdžią Bahreine per marionetinius monarchus. Į Bahreiną pretenzijas reiškė [[Iranas]], tai skatino įtampą tarp vietos šiitų ir sunitų. Britai įvairiomis priemonėmis bandė mažinti persų įtaką saloje. XX a. pr. Bahreinas labiausiai garsėjo dėl [[perlas|perlų]] gavybos, bet nuo 1931 m. čia suklestėjo [[naftos pramonė]].
Po Antrojo pasaulinio karo vėl prasidėjo sukilimai prieš britus, vietiniai [[žydai]] buvo priversti apleisti kraštą. [[1957]] m. Iranas paskelbė Bahreiną savo 14-ąja provincija. Britanija ir Arabų šalys pasmerkė tokius Irano veiksmus, mažinant šiitų įtaką, į Bahreiną atgabenta daug sunitų arabų iš kitų šalių, imigrantų iš britų kolonijų. 1970 m. [[JTO]] sprendimu buvo nutarta suteikti Bahreinui nepriklausomybę. [[1971]] m. ji buvo paskelbta, šalis įstojo į [[Arabų lyga|Arabų lygą]].
Dėl naftos bumo šalis pasiekė ekonominį klestėjimą, o prasidėjus [[Libano pilietinis karas|Libano pilietiniam karui]], Artimųjų Rytų finansų centras persikėlė iš [[Beirutas|Beiruto]] į Manamą. Po [[1979]] m. [[Islamo revoliucija|Irano islamo revoliucijos]], vietiniai šiitai organizavo nesėkmingą perversmą. Po XX a. pab. neramumų, [[1999]] m. monarchu buvo išrinktas [[Hamad ibn Isa Al Khalifa]], kuris atliko nemažai reformų (parlamento rinkimus, moterų rinkimo teisę, paleido politinius kalinius). 2002 m. šalis oficialiai tapo Bahreino Karalyste. 2001 m. Bahreinas ir Kataras išsprendė teritorinius konfliktus dėl Havaro salų. 2011 m. prasidėjus „[[Arabų pavasaris|Arabų pavasariui]]“, dideli neramumai vyko ir Bahreine.
== Politinė sistema ==
| |||