|
[[Vaizdas:Prussian clans 13th century.png|thumb|250px|Prūsų žemės]]
'''Nadruva''' ([[vokiečiai|vokiečių]] istoriniuose šaltiniuose ''Nadrauja, Nadruva, Nadrawta, Nadrowen'') – [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] žemė [[Prieglius|Priegliaus]] aukštupio upyne su [[Pisa|Pisos]], [[Rominta|Romintos]], [[Geldapės upė|Geldapės]], [[Angrapė]]s, Auksinės ([[Augstė]]s), [[Alna (upė)|Alnos]] žemupio, [[Įsrutis (upė)|Įsros]], [[Druoja|Druojos]] ir [[Deimena|Deimenos]] intakų upėmis bei [[Šešupė]]s kairiaisiais intakais – [[Pilkalnio apskritis|Pilkalnio apskrities]] pietinė dalis, [[Stalupėnų apskritis|Stalupėnų]], [[Gumbinės apskritis|Gumbinės]], [[Darkiemio apskritis|Darkiemio]], [[Geldapės apskritis|Galdapės]] ir [[Įsruties apskritis|Įsruties apskritys]] bei [[Labguvos apskritis|Labguvos apskrities]] rytinė dalis. Šiaurėje ribojasi su [[Skalva]], rytuose – su [[Sūduva]], pietuose – su [[Barta]] ir [[Notanga]], vakaruose – su [[Semba]].
== Istorija ==
Pirmą kartą Nadruva paminėta [[XIII a.]] pirmos pusės „[[Danija|Danijos]] žemės knygoje“ (''Liber census Daniae''). Žinomos buvusios [[Angetetos pilis|Angetetos]], [[Auktuolyčių pilis|Auktuolyčių]], [[Kampsvykių pilis|Kampsvykių]], [[Kapstetos pilis|Kapstetos]], [[Retavos pilis|Retavos]], [[Vėluvos pilis|Vėluvos pilys]], [[Katniavos valsčius|Katniavos]] (Katavos) ir [[Retavos valsčius|Retavos valsčiai]].<ref>{{VLE|XV|680|[[Rimantas Jasas]], [[Algirdas Matulevičius]]|Nadruva}}</ref>
[[1236]] m. Petras Dusburgietis rašė, kad Nadruvoje buvo [[Romuva]], šventas baltų pagonybės centras. Iš Romuvos vyriausias žynys krivių krivaitis („pagonių popiežius“) valdė visų baltų religinius reikalus. Kiti šaltiniai šios vietos nemini. Dalis mokslininkų abejoja, kad Romuva buvo.<ref>Gimbutas, Marija (1963). ''The Balts''. London: Thames and Hudson. p. 183.</ref> Dabar manoma, kad Romuva buvo prie [[Auktuolyčiai|Auktuolyčių]], į šiaurės vakarus nuo [[Stalupėnai|Stalupėnų]] arba į pietus nuo [[Narkyčiai|Narkyčių]], [[Dituva (upė)|Dituvos]] ir Auksinės (Augstės) santakoje. Veikiausiai Romuva buvusi abiejose vietovėse.
[[1253]] m. Lietuvos karalius [[Mindaugas]] Nadruvą (''Nederowe'') už karūną padovanojo [[Livonijos ordinas|Livonijos ordinui]], bet šis nepajėgė jos užkariauti. [[1274]]–[[1275]] m. kraštą užkariavo [[Vokiečių ordinas]]. Nuo [[XIV a.]] Nadruvos centras – [[Černiachovskas|Įsrutis]], kryžiuočių pilis mieste pastatyta [[1336]] m. Vokiečių ordinas krašto dalį į šiaurę nuo Priegliaus ir į vakarus nuo jo intako Įsros (Įsruties) su [[Jurbarko pilis|Jurbarko]] (Georgenburg), [[Želvos pilis|Želvos]] (Zelva) pilimis [[1352]] m. perleido Sembos vyskupui. Kitą Nadruvos dalį administravo Vokiečių ordino Įsruties, vėliau – [[Karaliaučius|Karaliaučiaus]] komtūras. Joje buvo [[Įsruties pilis|Įsruties]], [[Narkyčių pilis|Narkyčių]], [[Tamavos pilis|Tamavos]] (Tamoviškiai), [[Teplaukio pilis|Teplaukio pilys]], o Įsruties apylinkės sudarė Nadruvos kameramtą. Kovodama su Vokiečių ordinu, Nadruvą kaip jo valdą puolė arba per ją gilyn į Vokiečių ordino pavergtą Prūsiją žygiavo [[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė]]. [[XVI a.]] Nadruva su Skalva tapo Mažosios Lietuvos centrine dalimi.
== Gyventojai ==
|
