Tiziano Vecelli: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
papildyta |
|||
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
| fonas = culture
| vardas = Ticianas
| paveikslėlis = Tizian 090.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas = Ticiano autoportretas (apie 1567 m., [[Prado muziejus]], [[Madridas]]). Autoportrete dailininkas save pavaizdavo su teptuku ir Auksinio Pentino ordino kavalieriaus grandinėle, kuria jį apdovanojo [[imperatorius Karolis V]].
| paveikslėlio dydis = 180px
| gimimo data = apie [[1480]]-[[1490]] m.
| gimimo vieta = Pjevė di Kadorė
| mirties data = [[1576]] m. [[rugpjūčio 27]] d
| mirties vieta = [[Venecija]]
| palaidotas = [[Santa Maria Gloriosa dei Frari]] bažnyčia
| tautybė = [[Italija|italas]]
| sutuoktinis =
| tėvas =
| motina =
| vaikai =
<!-- Veikla -->
| veikla = Dailininkas
| sritis = [[Renesansas]]
| įstaigos =
| pareigos =
<!-- Išsilavinimas -->
| išsilavinimas =
| alma_mater =
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
| žinomas =
| apdovanojimai =
| parašas =
| pastabos =
|vikiteka= Titian
}}
'''Ticianas Večelis''', paprastai
Jam gyvam esant buvo pramintas Kadoru (it. ''Tiziano da Cadore'') pagal gimtinės pavadinimą. Apibūdinimas dažnai pavartojamas poetine, romantine prasme.
eilutė 11 ⟶ 42:
== Biografija ==
Ticiano tiksli gimimo data nežinoma. Kai jis buvo senas, viename laiške [[Pilypas II Habsburgas|Pilypui II]] tvirtino, kad yra gimęs [[1477]] m., bet tai mažai tikėtina.<ref name="NG">Cecil Gould, The Sixteenth Century Italian Schools, National Gallery Catalogues, London 1975, ISBN 0-947645-22-5</ref> Paprastai priimama, kad jis gimė 1480-1490 m. laikotarpiu Pjevė di Kadorės kaime, tuometinėje [[Venecijos respublika|Venecijos respublikoje]], [[Dolomitinės Alpės|Dolomitinių kalnų]] papėdėje. Jis buvo Gregorijaus Večelio ({{it|Gregorio di Conte dei Vecelli}}), pasižymėjusio tarybos nario ir kario,
[[Vaizdas:Tizian 078.jpg|miniatiūra|kairėje|200px|
Apie 1505-1510 m. iš Džovanio Belinio studijos iškilo trys pagrindiniai naujosios kartos Venecijos dailininkai: [[Džordžonė]], [[Sebastiano del Piombo|Sebastianas Lučanis]] ir [[Ticianas]]. Jaunieji meistrai buvo pripažinti naujos „''arte moderna''“ mokyklos vedliais, nes jų paveikslai lankstesni, išvaduoti iš simetrijos ir papročių, kas nebuvo būdinga [[Giovanni Bellini]] darbams. Anot [[Giorgio Vasari|Džordžo Vazario]], Ticianas iš pradžių tapė Džovanio Belinio maniera, bet vėliau buvo įtakotas [[Džordžonė]]s, kuris buvo vyresniu dailininku. Anot Vazario, Ticianas taip gerai perėmė Džordžonės tapybos manierą, kad greit abiejų dailininkų darbų buvo nebeįmanoma atskirti. Iki šiol keliolikos to laikotarpio paveikslų autorystė tarp Džordžonės ir Ticiano yra ginčytina. Vienas ankstyviausių Ticiano darbų „Ecce Homo“ buvo ilgai priskirtas Džordžonei.
[[1507]]–[[1508]] m. Džordžonė buvo valstybės išrinktas sukurti [[freska]]s ant atstatytos ''Fondaco dei Tedeschi'', vokiečių pirklių įstaigos, sienų. Ticianas ir Morto da Feltre dirbo kartu su juo. Freskos pražuvo gaisro metu, keli fragmentai išliko. Kai kurie jų darbai žinomi iš Fontanos graviūrų. Ticianas tapo [[Giorgione|Džordžonės]] asistentu, bet to meto kritikai laikė jo darbus įspūdingesniais.
Po ankstyvos [[Džordžonė]]s mirties [[1510]] m. Ticianas kurį laiką tapė Džordžonei būdinga maniera ir užbaigė keletą jo paveikslų, bet greitai jis išvystė savo stilių, kuriam būdinga drali ir ekspresyvi tapymo technika. 1511 m. iš Venecijos į Romą išvyko Sebastianas Lučanis, kuris vėliau buvo pramintas Sebastianu del Pjombu. Per trumpą laikotarpį Venecijoje [[Sebastianas del Pjombas]] paliko kapitalinių darbų, kurie įtakojo Ticianą.
Iki 1510 m. nėra dokumentuotas nei vienas Ticiano darbas. Šiais metais Ticinas gavo užakymą freskoms Padujos ''Scuola del Santo'' įstaigoje. Neabejotinai Ticianas jau tuomet turėjo būti gerai žinomu dailininku ir sukūręs reikšmingų darbų, nes kitaip nebūtų gavęs prestižinio užsakymo. [[Heraklis|Heraklio]] [[freska]] Morosini rūmuose, kai kurių ekspertų nuomone, yra ankstyviausias Ticiano darbas. Tarp priskiriamų ankstyvųjų darbų minimas „Jakopas Pezaras, pristatomas Šv. Petrui popiežiaus Aleksandro VI“, kuris rodo Džovanio Belinio įtaką. Ticianas tuo metu nutapė keletą mažų [[Madona (menas)|madonos su kūdikiu]] žanro paveikslų, tarp kurių išsiskiria „Madona čigonė“ ([[Meno istorijos muziejus (Viena)|Vienos meno istorijos muziejus]], pavadintas taip, nes vaizduojama madona yra juodbruva). Kitas ankstyvasis paveikslas - „Marijos ir Elžbietos apsilankymas“ ([[Akademijos galerija (Venecija)|Akademijos aglerijoje Venecijoje]]). Jau šiuo ankstyvuoju laikotarpiu Ticianas parodė savo sugebėjimus aliejine technika vaizduoti subtilų šviesos ir šešėlių žaismą, spalvos ir tono niuansus, kuriais jam neprilygo nei [[Džordžonė]], nei [[Sebastianas del Pjombas]].
Ticiano talentas freskoms pasireiškė jo darbuose, nutapytuose [[1511]] m. [[Paduja|Padujoje]] [[Karmelitai|Karmelitų]] bažnyčioje ir Scuola del Santo. Iš tų darbų kai kurie išliko, tarp jų „Susitikimas prie Auksinių Vartų“ ir trys scenos iš Švento
[[Vaizdas:Tizian 041.jpg|dešinėje|miniatiūra|225px|Ticianui prireikė dvejų metų (1516–1518) užbaigti aliejinį paveikslą „Mergelės Marijos paėmimas dangun“ (Assunta), kurio dinaminė trinarė kompozicija ir puošni spalvų schema išgarsino jį kaip geriausią dailininką į šiaurę nuo [[Roma|Romos]].]]
[[1512]] m. Ticianas iš Padujos gryžo į Veneciją. Tuo metu daugiausiai dirbo vidutinės klasės užsakovams. 1512 m. „Vyro portretas“ tikriausiai vaizduoja vieną iš šių užsakovų. Portretas novatoriškas savo dinamizmu. Paveikslo veikėjas tarsi atsisuka pasitikti žvilgsniu žiūrovo. Turtinės vaizduojamo veikėjo padėties tvirtumą rodo ant stalo atbrailos atremta ranka ir ypač detalus brangaus mėlyno [[šilkas|šilko]] audinio vaizdavimas. [[1513]] m. jis įgijo tarpininko patentą ''Fondaco dei Tedeschi'' (valstybės sandėlyje [[vokiečiai|vokiečių]] pirkliams), vadinamą La Sanseria ar Senseria (tai privilegija, kurios troško visi kylantys ar iškilę menininkai) ir tapo vyriausybės darbų prižiūrėtoju, ypač atsakingu už Giovanni Bellini nebaigtų paveikslų užbaigimą didžiosios tarybos salėje [[Dožų rūmai|Dožų rūmuose]]. Jis įkūrė atelje S. Samuele prie Didžiojo kanalo, bet tiksli vieta nežinoma. Iki [[1516]] m., kai mirė Bellini, Ticianas nesinaudojo patentu. Tuo pat metu jis sudarė priveligijuotą susitarimą dėl paveikslų. Patentas davė jam 20 karūnų kas metus ir atleido nuo tam tikrų mokesčių, bet už tai jis turėjo nutapyti būsimų dožų portretus už 8 karūnas už kiekvieną. Iš viso Ticianas nutapė 5 dožų portretus.
Po [[Giorgione|Džordžonės]] ir Giovanni Bellini mirties Ticianas Venecijos mokykloje nebeturėjo rimtų konkurentų. 60 metų jis išbuvo absoliutus Venecijos dailės lyderis, o nuo 1516 m. vietoj Giovanni Bellini iš senato gaudavo penciją.
| |||