Čatal Hiujukas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atšauktas naudotojo 94.244.89.94 (Aptarimas) darytas keitimas 4530806 |
→Šaltiniai: Trumpinys/vertimas iš Ian Hodder prezentacijos https://www.youtube.com/watch?v=0KQUK3KG1p8 |
||
Eilutė 5:
== Istorija ==
Įkurtas [[7 tūkstantmetis pr. m. e.|7 tūkstantmetyje pr. m. e.]] ant dviejų paupio kalvų, plokščiakalnyje, 1000 m aukštyje. Apie [[5650 m. pr. m. e.]] statyti paskutiniai statiniai. Miestą [[1958]] m. atrado ir [[1961]]–[[1965]] m. kasinėjo [[Džeimsas Melartas]] (James Mellaart). Labai greitai miestas pritraukė tarptautinį susidomėjimą savo tankiu užstatymu ir įspūdingais sienų piešiniais ir kitais atrastais meno kūriniais.. Nuo [[1993]] m. tiria tarptautinė archeologų ekspedicija (vadovas I. Haderis ((Ian Hodder)). Rasta
== Kultūra ==
Namai buvo sustatyti vienas šalia kito, be durų, į namą buvo patenkama pro angą stoge. Namų karkasai ręsti iš rąstų, sienos glaistytos moliu, stogai plokšti. Čatal Hiujuke buvo apdirbamas [[varis]], [[švinas]], klestėjo amatai. Gyventojai prekiavo su [[Anatolija|Anatolijos]] miestais, vertėsi [[žemdirbystė|žemdirbyste]] – sėjo [[kvietys|kviečius]] ir [[miežis|miežius]], [[gyvulininkystė|gyvulininkyste]], [[medžioklė|medžiokle]], rinko augalinį maistą.
'''Čatal Hiujukas''' gyvenvietė sudaryta iš komplekso namų. Gyvenviete,-vienas didelis namas. Namas,- gyvenamas būstas, šventykla, dirbtuvės ir kapinės. Visi skirtingos paskirties statiniai šiais laikais, Catalhoyuk mieste dažnai buvo vienas būstas.
'''Čatal Hiujukas''' miestas tyrinėtuose teritorijose turi net 18 sluoksniu. Ši gyvenviete yra 10 000 metų senumo. Sukritusių pastatų vietose buvo statomi nauji pastatai, tiesiog ant viršaus. Miestas buvo apgyvendintas apie 1500 metų ir atliekant kasinėjimus pastebėta šiokia inžinerinė evoliucija. Namai buvo statomi, siena prie sienos su kaimyniniu namu, iš nedegtų moliniu plytų su organinėmis priemaišomis. Miesto aplinkinės teritorijos periodiškai buvo apsemtos ir surinkti įrodymai rodo, kad žmonės naudojo pelkynų molį plytoms ir namų statybai. Plytos būdavo labai plonos ir ilgos (1,5 m. ilgio), greičiausiai formuojamos tiesiai ant sienos ir pastatyto namo vidinės sienos tinkuojamos. Pastebėta, kad daugelis sienų yra išsikraipę. Plonos ilgos nedegtos plytos esant didesnei drėgmei stipriai keitė savo dydi ir nestabilios sienos imdavo krypti. Vėlesniuose pastatuose plytos storėjo, trumpėjo, bei plyta tapo smėlingesnės sudėties. Taip pat, patalpos viduje atsirado medinės kolonos, sija aplik visą vidinį namo perimetrą ant, kurios buvo statoma dar viena mūrinė siena, sijos, perdanga ir storas sluoksnis molio, kurio paviršiuje vyko miesto gyvenimas.
Kiekvienas būstas turėjo maisto saugyklą, kaip atskirą patalpą, didelį kambarį su pečiu, prie pastato pietinės sienos, kopėčias į anga stoge, per kurią iš patalpos vėdinosi dūmai ir į visuomenę išlysdavo namiškiai. Šiaurinės sienos kampe,- pakylą, po kuria dažnai būdavo palaidoti mirę šeimos nariai. Gyventojai nudaužydavo tinka nuo grindų, iškasdavo duobę, palaidodavo artimąjį, užkasdavo negiliai ir užtinkuodavo. Patalpos būdavo pertinkuojamos labai dažnai. Laidojimo kampo sienos būdavo išpuoštos sienų piešiniais. (Vidinės sienos buvo ištapytos įvairių spalvų piešiniais (daugiausia mitologinės scenos ir simboliai), puoštos gipso reljefais ir [[bukranijas|bukranijais]]; išliko 140 sienų 12–18 m ilgio piešinių). Pastebėta, kad kai kurie pastatai turėjo daugiau palaidotų žmonių. Manoma, kad ten laidodavo savo artimuosius daugiau šeimų.
Taip pat iš atkastų įrodymų manoma, kad kai kurie pastatai turėjo du aukštus, bet šis miestas skyrėsi nuo kitų miestu tuo, kad jame nerasta socialinio sluoksnio susiskirstymo požymių. Vienos gyvenamos patalpos buvo didesnės nei kitos, bet maisto saugyklos panašaus dydžio. Yra tikima, kad išsiskirti pranašumu prieš kitus buvo nepriimtina. Miestas neturėjo valdžios, ir miesto valdymo pastatų, nebuvo ir bendros sakralinės vietos. Tačiau yra gausiai aptikta [[deivė]]s statulėlių ir [[amuletas|amuletų]] (daugiausia [[varlė]]s ir [[rupūžė]]s pavidalu), įvairių figūrėlių, moters krūtų reljefų iš [[marmuras|marmuro]], [[alebastras|alebastro]], žalio akmens, dramblio kaulo ir molio.
Šis miestas unikalus savo dizainu dar ir tuo, kad jis neturėjo gatvių. Visas miesto veiksmas vyko ant namo stogų. Yra manoma, kad '''Čatal Hiujukas''' apgyvendino vienu metu apie 8000 gyventojų. Dabartinės Turkijos teritorijoje esančios gyvenvietės archeologiniai kasinėjimai vyksta vis dar šiandien, bet ne visa teritorija yra tyrinėjama, tam, kad palikti tyrimams vietas ateinančioms kartom ir jų naujoms tyrinėjimo technologijoms. Tad supratimas apie patį miestą ir jo funkcija yra paremtas tik informacija, kuri gaunama iš dabartinių kasinėjimų.
(Čatal Hiujukas laikomas vienu didžiausių ikiantikinio pasaulio miestų).<ref>{{VLE|II|733||Čatal Hiujukas}}</ref>
== Šaltiniai ==
eilutė 18 ⟶ 28:
[[Kategorija:Neolitas]]
[[Kategorija:Turkijos istoriniai miestai]]
| |||