William Turner: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S →Kūryba |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 4:
| paveikslėlis = Turner selfportrait.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas = Viljamo Ternerio autoportretas (apie 1799, [[Teito galerija]], [[Londonas]])
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{gimė|1775|04|23}}
| gimimo vieta = [[Londonas]]
Eilutė 32:
| vikiteka = Category:Joseph Mallord William Turner
}}
'''Viljamas Terneris''' (Tiorneris, piln. {{en|Joseph Mallord William Turner}}, 1775 m. balandžio 23 − 1851 m. gruodžio 19 d.) – anglų tapytojas ir grafikas. Apibūdinamas sėkmingiausiu ir įvairiapusiškiausiu XIX a. Anglijos [[peizažas|peizažistu]]<ref>[http://www.metmuseum.org/toah/hd/trnr/hd_trnr.htm Elizabeth E. Barker, Metropoliteno meno muziejaus informacija]</ref> ir vienu garsiausių Europos mene.<ref>[http://www.oxfordreference.com/view/10.1093/acref/9780198662037.001.0001/acref-9780198662037-e-2637 Oxford Reference]</ref> Žymiausiu jo paveikslu minimas „Karo laivas „Temeraire“, tempiamas vilkiko į paskutinį doką išardymui“.
== Biografija ==
=== Jaunystė ir mokslai ===
Eilutė 54:
Viljamas Terneris iliustravo ir kūrė vinjetes literatūriniams Valterio Skoto, Bairono, Džono Miltono ir kt. kūriniams. Jis buvo pažįstamas su poetu Samueliu Rodžersu, aplankė Valterį Skotą. 1823 m. Terneris gavo karališkąjį užsakymą istoriniam paveikslu „Trafalgaro mūšis“ (Nacionaliniame Jūreivystės muziejuje Grinviče). 1825 m. mirė rėmėjas Walter Fawkes. Ternerio tėvas, kuris prižiūrėjo jo vilą ir buvo didelis sūnaus meno gerbėjas, mirė 1829 m. Po šių įvykių Terneris dažnai svečiavosi Egremonto erlo rezidencijoje [[Petvortas|Petvorte]], kur nuolat būdavo triukšmingų ir įvairių lankytojų. Trečiasis Egremonto [[erlas]] George Wyndham mirė 1837 m.
Karališkosios akademijos prezidentas [[Thomas Lawrence]] 1830 m. apibūdino Ternerį „pirmuoju peizažo tapytoju Europoje“. Dailininkas po truputį apleido istorines ir mitologines temas. Jo [[Venecija|Venecijos]] vaizdai, tapyti po 1833 m. viešnagės Venecijoje (lankėsi dar 1835 (?) ir 1840 m.), tapo labai populiariais. 1839 m. Terneris atkreipė dėmesį į seną karo laivą, dalyvavusį [[Trafalgaro mūšis|Trafalgaro mūšyje]], „Temeraire“, kurį [[Temzė]]s upe buksyravo vilkikas, ir jį nutapė. Šis paveikslas įvardijamas garsiausiu Viljamo Ternerio kūriniu. 1843 m. jaunas kritikas [[Džonas Raskinas]] publikavo knygą „Šiuolaikiniai tapytojai“, kurioje Ternerį iškėlė į pirmą vietą tarp Anglijos dailininkų. 1841 ir 1844 m. Terneris lankėsi Šveicarijoje. 1845 m. du kartus trumpai keliavo į Prancūziją. Antro apsilankymo metu vakarieniavo su Prancūzijos karaliumi [[Liudvikas Pilypas|Luji Pilypu]], kurį pažinojo nuo tų laikų, kai jis buvo tremtyje Anglijoje. Karalius buvo padovanojęs jam [[tabokinė|tabokinę]].
1845 m. Terneris nusiuntė paveikslą „Valhalos vartai“ į Europos meno kongresą [[Miunchenas|Miunchene]]. Paveikslas buvo nesuprastas ir grąžintas pažeistas. Tais pačiais metais paveikslas „Stafos sala, Fingalo ola“ tapo pirmuoju, parduotu [[JAV]]. 1845 m. vasarį Terneris užėmė laikinojo Karališkosios akademijos prezidento postą iki 1846 m. pabaigos, kai dėl ligos pasitraukė. 1846 m. Terneris su našle misis Sofija Karolin But ir jos sūnumi Džonu persikėlė į kitą namą su vaizdu į [[Temzė|Temzę]] ir [[Čelsis|Čelsį]]. Paskutiniais gyvenimo metais Terneris buvo pesimistinės nuotaikos, apleido savo galeriją.<ref>[http://www.nga.gov/content/ngaweb/Collection/artist-info.1939.html#artist-info.1939.html?artistId=1939&pageNumber=1&_suid=1396977174435011982143050859467 Vašingtono meno galerijos informacija]</ref> 1847 m. paveikslas „Doganas, San Džordžas, Čitela nuo Europos laiptų“ tapo pirmuoju Ternerio paveikslu, kuris pakabintas Nacionalinėje Londono galerijoje (šiuo metu Teito galerijoje). Paveikslą padovanojo Robert Vernon. 1749 m. Ternerio sveikata sparčiai pradėjo prastėti. Gali būti, kad tai buvo 1831-32 m. siautusios [[cholera|choleros]] epidemijos atsinaujinimas.
Džozefas Melordas Viljamas Terneris mirė 1851 m. gruodžio 19 d. Palaidotas [[Šv. Pauliaus katedra|Šv. Pauliaus katedroje Londone]]
== Kūryba ==
Viljamo Ternerio kūrybą paveikė [[Klodas Lorenas]], [[Nikola Pusenas]], [[Rafaelis]], [[Ticianas]]. Įtakos padarė [[Pergolezis|Pergolezio]] grafika. Jo [[marina (dailė)|marinos]] buvo paveiktos XVII a. olandų marinistinės dailės, pavyzdžiui, [[Willem van der Velde]]. Savo ruožtu Viljamas Terneris vertinamas vienu garsiausių jūrinio peizažo autoriumi Europos mene. Didžiąją dalį savo kūrinių Terneris testamentu paliko nacionalinei Londono galerijai. Palikimą sudarė apie 300 paveikslų ir apie 19000 piešinių.<ref>[https://www.britishmuseum.org/explore/highlights/articles/j/joseph_mallord_william_turner.aspx Britų muziejaus informacija]</ref> Dalis kūrinių 1897 m. pradėti eksponuoti [[Teito galerija|Teito galerijoje]] Londone. 1908 m. Joseph Duveen pastangomis buvo atidarytas naujas Teito galerijos priestatas, skirtas Ternerio palikimui eksponuoti
[[Britų muziejus|Britų muziejuje]] yra beveik visų, apie 900, Ternerio grafikos darbų kompozicijos ir apie 80 akvarelių. Viso Terneris paliko apie 550 aliejinų paveikslų ir 1500 akvarelių.<ref>[http://www.oxfordreference.com/view/10.1093/acref/9780198662037.001.0001/acref-9780198662037-e-2637 Oxford Reference]</ref> Su kitu garsiu peizažistu [[John Constable|Džonu Konstebliu]] Viljamas Terneris buvo pažįstami, bet niekuomet neturėjo artimesnių ryšių − jų požiūris į peizažo tapybą buvo labai skirtingas. Ternerio kūryba stilistiškai priskiriama [[Romantizmas|romantizmui]], įtakojo impresionistus. XX a. pradžioje įžvelgta jo kūrybos sąsajų su simbolistiniu, abstrakčiuoju peizažo vaizdavimu. 2010 m. viešo aukciono metu [[J. Paul Getty muziejus]] Ternerio paveikslą „Šiuolaikinė Roma − Campo Vaccino“ įsigijo už 29,7 mln. [[svaras sterlingų|svarų sterlingų]]. 2006 m. venecijietiškas peizažas „Džudeka, La Donna della Salute ir San Džordžas“ buvo parduotas už 20,5 mln. [[svaras sterlingų|svarų sterlingų]].<ref>[http://www.bbc.co.uk/news/10549980 BBC News]</ref>
| |||