Vėžliai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Dydis nepakito ,  prieš 7 metus
S
Atmestas 78.60.94.135 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Wiki13 keitimas)
S (Atmestas 78.60.94.135 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Wiki13 keitimas))
== Sandara ==
[[Vaizdas:Carapace di Testudo marginata, femmina, Lefkada, agosto 2003.jpg|left|thumb|180px|[[Kraštuotasis vėžlys|kraštuotojo vėžlio]] (''Testudo marginata'') [[karapaksas]]. Dalis [[Ragas (medžiaga)|raginių]] skydelių nukritę, po jais baltuoja kaulinės plokštelės.]]
Kūną dengia kaulinis šarvas, po kuriuo gali paslėpti galvą ir kaklą, kojas ir uodegą. Šarvą sudaro viršutinis skydas – [[karapaksas]] (''carapax'') ir apatinis skydas – [[plastronas]] (''plastron''). Abi šios dalys šonuose susijungia, dažnai net suauga. Karapaksą sudaro susiformavusios odoje kaulinės plokštelės. Jos išsidėsčiusios tam tikra tvarka. Vidurinės eilės plokštelės (''vertebralia'') suaugusios su stuburo slankstelių nugarinėmis ataugomis, o šonuose esančios pailgos plokštelės (''costalia'') suaugusios su šonkauliais. Karapakso pakraščiuose yra smulkiausios kraštinės plokštelės (''marginalia''). Plastoro priekinė dalis (''epiplastron'') sudaryta iš dviejų pakitusių raktikaulių, o toliau yra dar 3 plačių kaulinių plokštelių poros (''hyoplastron'', ''hypoplastron'' ir ''xiphiplastron''). Jos irgi priklauso odos dariniams ir seksosusiformavo iš pilvinių šonkaulių. Visą vėžlio kaulinį šarvą dengia raginiai įvairaus storio skydeliai, tačiau jų ir kaulinių plokštelių ribos nesutampa. Sausumos vėžlių šarvas aukštesnis negu gyvenančių vandenyje. Gėlame vandenyje gyvenančių trioksinų šarvą dengia tik minkšta oda, o [[Kietaodis vėžlys|kietaodžio vėžlio]] šarvas redukuotas, jo storoje odoje likę tik daugybė smulkių kaulelių.
 
ir susiformavo iš pilvinių šonkaulių. Visą vėžlio kaulinį šarvą dengia raginiai įvairaus storio skydeliai, tačiau jų ir kaulinių plokštelių ribos nesutampa. Sausumos vėžlių šarvas aukštesnis negu gyvenančių vandenyje. Gėlame vandenyje gyvenančių trioksinų šarvą dengia tik minkšta oda, o [[Kietaodis vėžlys|kietaodžio vėžlio]] šarvas redukuotas, jo storoje odoje likę tik daugybė smulkių kaulelių.
 
Vėžlių kaukolėje nėra tikros smilkinio duobės, yra tik paviršinis smilkinio užpakalinės dalies įlinkis. Tokia kaukolė vadinama anapsidine. Nosikauliai dažniausiai išnykę, o kaulinė pertvara tarp šnervių redukuota. Dantų neturi, vietoje jų – aštrios žandų raginės briaunos. Turi nedidelį antrinį gomurį. Pečių juosta (mentė ir korakoidas) yra ne šonkaulių išorinėje pusėje kaip kitų keturkojų gyvūnų, o po šonkauliais, kurie jungiasi su karapaksu. Tokia sandara formuojasi dar gemalo stadijoje. Panašiai po šarvu atsiduria ir dubuo. Kai kurių jis priauga iš vidaus prie karapakso ir plastrono. Dėl šarvo ir tokios neįprastos pečių ir dubens juostų padėties vėžlių galūnės yra plačiai išžergtos ir dėl to jie gali eiti tik mažais žingsneliais.