William Turner: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Viljamas Terneris''' (Tiorneris, piln. {{en|Joseph Mallord William Turner}}, 1775 m. balandžio 23 − 1851 m. gruodžio 19 d.) – anglų tapytojas ir grafikas. Apibūdinamas sėkmingiausiu ir įvairiapusiškiausiu XIX a. Anglijos [[peizažas|peizažistu]]<ref>[http://www.metmuseum.org/toah/hd/trnr/hd_trnr.htm Elizabeth E. Barker, Metropoliteno meno muziejaus informaijainformacija]</ref> ir vienu garsiausių Europos mene. Žymiausiu jo paveikslu minimas „Karo laivas Temeraire„Temeraire“, tempiamas vilkiko į paskutinį doką išardymui“.

Džozefas Melordas Viljamas Terneris gimė tikriausiai 17771775 m. balandžio 23 d. Kovent Gardene, [[Londonas|Londone]]. Buvo vieninteliu tėvo William Turner ir mamos Mary Marshall sūnumi. Pakrikštytas gegužės 14 d. Sesuo Marija Ana gimė 1778 m. ir mirė 1783 m. vaikystėje. Motina buvo psichiškai ligota, 1799 m. užregistruota Šv. Luko [[lunatikas|lunatikų]] ligoninėje, nuo 1800 m. uždarytaprižiūrėta Betlemo ligoninėje ir mirė 1804 m. Tėvas Viljamas buvo kirpėju ir [[perukas|perukų]] gamintoju. 1785 m. būsimasis dailininkas buvo išsiųstas pas giminaičius į [[Brentfordas|Brentfordą]] (dabar Londono dalis), 1786 m. – į [[MargitasMargeitas|MargitąMargeitą]], kur lankė mokyklą, 1789 m. – į Saningvelą, kaimą prie [[Oksfordas|Oksfordo]].<ref>[http://www.tate.org.uk/art/research-publications/jmw-turner/joseph-mallord-william-turner-1775-1851-r1141041 David Blayney Brown, Teito galerijos informacija]</ref> Tėvas rėmė sūnaus polinkius į meną, eksponavo jo piešinius savo parduotuvėje.

1789 m. gruodį Viljamas Terneris įstojo į Karališkosios akademijos mokyklą. Piešimo klasėje mokėsi piešti nuopagal antikinių skulptūrų modeliųmodelius. 1792 m. perėjo į studijavimopiešimo iš natūros klasę. Tobulino įgūdžius iš architektūrinių piešinių. Savo „tikruoju mokytoju“ Terneris įvardijo Thomas Malton, [[topografija|topografinių]] peizažų autorių. Terneris nuo 1794 m. lankėsi daktaro Thomas Monro namuose, kur vykdavo pradedančių dailininkų klasėsvakarinės [[klasė]]s. Thomas Monro vėliau buvo atsakingas už Ternerio motinos priežiūrą. Tuo metu Londone buvo populiarūs peizažai ir topografiniai vaizdai. 1791 m. Terneris lankėsi [[Bristolis|Bristolyje]] pas tėvo draugus. Tikriausiai ten pradėjo tapyti etiudus iš natūros. Terneris išsiugdė kūrybinę rutiną – vasarą keliaudavo ir kurdavo etiudus, žiemą dirbdavo ties gatavais paveikslais sekančių metų parodoms. Pirmieji Ternerio grafikos darbai buvo publikuoti „Copper-Plate Magazine“ (1794–98 m.) ir „Pocket Magazine“ (1795–96 m.). Jo akiratį praplėtė to meto peizažistų John Robert Cozens ir Richard Wilson kūryba.<ref>[http://www.britannica.com/EBchecked/topic/610274/JMW-Turner Encyclopedia Britannica]</ref>

Terneris keliavo po Midlendsą (1794 m.), [[Jorkšyras|Jorkšyrą]] ir [[Ežerų kraštas|Ežerų kraštą]] (1797 m.) ir, Velsą (1792, 1795 ir 1798 m.). 1801 m. lankėsi [[Škotija|Škotijoje]]. Nuo 1790 m. dailininkas eksponavo akvareles Karališkojoje Londono akademijoje. 1796 m. Akademijoje parodė pirmąjį aliejinį paveikslą „Žvejas jūroje“, kuris rodė jaunojo menininko ambicijas kurti ne vien topografinius vaizdus. Kiek vėliau Terneris pradėjo tapyti istoriniais, mitologiniais ir literatūriniais motyvais. 1795 m. baronetas, meno mėgėjas baronetas Richard Colt Hoare jam užsakė grupę peizažų, vaizduojančių [[Solsberis|Solsberio]] katedrą ir jo kaimo sodybą prie Souro upės [[Safolkas|Safolke]]. Literatas William Beckford užsakė savo vilos vaizdų ir įsigijo pirmąjį Ternerio istorinį paveikslą „Penktasis Egipto maras“ (Indianapolio meno muziejuje), įtakotą [[Nikola Pusenas|Nikola Puseno]]. Bridžvoterio hercogas 1800 m. užsakė peizažą „Olandų valtys štormo metu“. 1802 m. trumpos Amjeno taikos su Napoleono [[Prancūzija]] metu Terneris, remiamas privačių rėmėjų, lankėsi Paryžiuje, kur galėjo susipažinti su dailės darbais [[Luvras|Luvre]]. Po to lankėsi Šveicarijos [[Alpės]]e. Jį lydėjo Newbey Lowson, kuris mokėjo prancūziškai ir iš dalies rėmė kelionę.

1799 m. Viljamas Terneris tapo Britanijos Karališkosios akademijos asocijuotu, 1802 m. – tikruoju nariu. Apie 1800 m. Terneris buvo pasiturinčiu ir perspektyviu dailininku, persikėlė į Harley gatvės namą, kur iš pradžių dalinosi studiją su [[marina (dailė)|marinistu]] J. T. Serres. 1803 m. tapo vieninteliu savininku, įsigijo aplinkinį sodą. 1804 m. Terneris atidarė nuosavą galeriją Harley and Queen Anne gatvių saknkryžojesankryžoje. Joje galėjo būti eksponuojamieksponuojama iki 30 darbų. Walter Fawkes, žemvaldys ir būsimas Anglijos paralamento narys, tapo jo akvarelių aistringu mėgėju. Kitu rėmėju tapo Trečiasis Egremonto [[erlas]] George Wyndham. Terneris su jais susidraugavo ir dažnai viešėdavo rėmėjų sodybose Anglijos kaime. Jis apsistodavo [[Farnlėjus|Farnlėjuje]] nuo 1808 m. beveik kasmet iki 1825 m. Walter Fawkes mirties 1825 m. Lankėsi Egremonto erlo rezidencijoje [[Petvortas|Petvorte]] ir Egremonto erlo Kokermauto pilyje, kurią nutapė. Prie rėmėjų prisidėjo seras Džonas LeicesterisLeičesteris.

1808 m. Viljamas Terneris užėmė perspektyvos profesoriaus vietą Akademijoje, greičiau dėl to, kad nebuvo kitų tinkamų kandidatūrų. Terneris postu didžiavosi ir pasirašydavo P. P. ar R. A. prieš savo parašą. Jis pradėjo dėstyti 1811 m. Postą išlaikė iki 1837 m., nors paskutinius 10 metų nebedėstė. 1807 -− 1819 m. jis ruošė grafikos seriją „Liber Studiorum“ mokymo ir teorijos tikslais, kurios pasirodė 71 lakštas. 1807 m. Terneris nusipirko sklypą Tvikenheme prie Temzės, kur pasistatė vilą. Asmeniniame gyvenime Terneris nuo 1798 m. apie dešimtdvidešimt metų draugavo su našle Sarah Danby. Ji pagimdė dukteris Evelina ir Džordžiana (1801 ir 1811 m.), kurios, tikima, galbūt buvo Ternerio vaikai. 1813 m. Terneris lankėsi [[Devonas|Devone]], kur pabandė tapyti aliejinį paveikslą „Upokšnio perėjimas“ [[pleneras|plenere]]. Paveiksle vaizduojamos mergaitės tikriausiai yra Evelina ir Džordžiana. 1816-18261816−1826 m. graveriaipublikuota graverių George ir William Bernard Cooke sukūrėsukurta grafikos serijąserija „Picturesque Views on the Southern Coast of England“ pagal Ternerio paveikslus, sukurtus 1810 ir 1811 m. kelionių po Pietų Anglijos grafystes metu. Kita grafikos serija „Picturesque Views in England Wales“, vaizduojanti krantus, uostus, upes „Picturesque Views in England Wales“, buvo publikuojama 1827-18381827−1838 m., bet neužbaigta. Nors Terneris jas vertino komercinėmis nesėkmėmis, iš tikro jos populiarino dailininko vardą ir reikšmingai prisidėjo prie jo pajamų.

1817 m. Terneris lankėsi Belgijoje ir Olandijoje. 1815 m. italų skulptorius [[Antonijus Kanova]] apibūdino Ternerį „didžiu menininku“. 1817 m. Terneris lankėsi Belgijoje ir Olandijoje. 1818 m. Terneris eksponavo paveikslą „Vaterlo laukas“. 50 kūrinių su [[Reinas|Reino]] upės vaizdais akvarele ir guašu įsigijo Walter Fawkes, kuris juos eksponavo savo name Londone. 1819 m. seras Džonas LeicesterisLeičesteris savo namuose atidarė galeriją su kita Ternerio darbų kolekcija. Šios parodos dar labiau patraukė publikos dėmesį dailininko kūrybai. 1822 m. Terneris praplėtė savo galeriją ir kai kuriais atvejais netgi pirko savo paties paveikslus atgal. Paskutiniais metais Terneris galvojo sukurti nuosavą galeriją prie neseniai įstaigtos [[Nacionalinė Londono galerija|Nacionalinės Londono galerijos]] ar savo valdose Tvikenhemo kaime. 1819 ir 1829 m. Terneris lankėsi Italijoje. Taip pat lankėsi Prancūzijoje, nutapė šių šalių vietovių vaizdų. Pagal juos buvo paruošta grafikos serija „Wandering by the Loire and Seine“ („Klajonės po Luarą ir Seną“, 1833-35 m.).

[[Vaizdas:Turner, J. M. W. - The Fighting Téméraire tugged to her last Berth to be broken.jpg|thumb|left|240px| „Karo laivas Temeraire„Temeraire“, tempiamas vilkiko į paskutinį doką išardymui“ (1839, [[Nacionalinė Londono galerija]])]]

Karališkosios akademijos prezidentas Thomas Lawrence 1830 m. apibūdino Ternerį „pirmuoju peizažo tapytoju Europoje“. Dailininkas po truputį apleido istorines ir mitologines temas. Jo [[Venecija|Venecijos]] vaizdai, tapyti po 1833 m. viešnagės Venecijoje (lankėsi dar 1835 (?) ir 1840 m.), tapo labai populiariais. 1839 m. Terneris atkreipė dėmesį į seną karo laivą, dalyvavusį [[Trafalgaro mūšis|Trafalgaro mūšyje]], „Temeraire“, kurį [[Temzė]]s upe buksyravo vilkikas, ir jį nutapė. Šis paveikslas įvardijamas garsiausiu Viljamo Ternerio kūriniu. 18401843 m. jaunas kritikas [[Džonas Raskinas]] publikavo knygą „Šiuolaikiniai tapytojai“, kurioje Ternerį iškėlė į pirmą vietą tarp Anglijos dailininkų. 1841 ir 1844 m. Terneris lankėsi Šveicarijoje. 1845 m. du kartus trumpai keliavo į Prancūziją. Antro apsilankymo metu vakarieniavo su Prancūzijos karaliumi [[Liudvikas Pilypas|Luji Pilypu]], kurį pažinojo nuo tų laikų, kai jis buvo tremtyje Anglijoje. Karalius buvo padovanojęs jam [[tabokinė|tabokinę]].

1845 m. Terneris nusiuntė paveikslą „Valhalos vartai“ į Europos meno kongresą [[Miunchenas|Miunchene]]. Paveikslas buvo nesuprastas ir grąžintas pažeistas. Tais pačiais metais paveikslas „Stafa„Stafos sala, Fingalo ola“ tapo pirmuoju, parduotu [[JAV]]. 1845 m. vasarį Terneris užėmė laikinojo Karališkosios akademijos prezidento postą iki 1846 m. pabaigos, kai dėl ligos pasitraukė. 1846 m. Terneris su našle misis Sofija Karolin misis But ir jos sūnumi Džonu persikėlė į kitą namą su vaizdu į [[Temzė|Temzę] ir [[Čelsis|Čelsį]]. Paskutiniais gyvenimo metais Terneris buvo pesimistinės nuotaikos, apleido savo galeriją.<ref>[http://www.nga.gov/content/ngaweb/Collection/artist-info.1939.html#artist-info.1939.html?artistId=1939&pageNumber=1&_suid=1396977174435011982143050859467 Vašingtono meno galerijos informacija]</ref> 1847 m. paveikslas „Doganas, San Džordžas, Čitela nuo Europos laiptų“ tapo pirmuoju Ternerio paveikslu, kuris pakabintas Nacionalinėje Londono galerijoje (šiuo metu Teito galerijoje). Paveikslą padovanojo Robert Vernon. 1749 m. Ternerio sveikata sparčiai pradėjo prastėti. Gali būti, kad tai buvo 1831-32 m. siautusios [[cholera|choleros]] epidemijos atsinaujinimas.

Džozefas Malordas Viljamas Terneris mirė 1851 m. gruodžio 19 d. Palaidotas [[Šv. Pauliaus katedra|Šv. Pauliaus katedroje Londone]] šalia tuo metu aukščiausiai vertinto Anglijos akademinio tapytojo [[Joshua Reynolds|Džošua Reinoldso]]. 1862 m. katedroje jam pastatyta statula iš palikimu skirtų 1000 [[svaras sterlingų|svarų sterlingų]], tais pačiais metais publikuota pirmoji [[biografija]], kurią parašė Walter Thornbury. Savo palikimą, vertą 140 000 [[svaras sterlingų|svarų sterlingų]], Terneris norėjo palikti rėmimo fondui sukurti, kuris remtų pradedančiuosiusfinansiškai senus menininkus. Po teismų didesnioji dalis turto atiteko tolimiems giminaičiams. SavoPaskutiniais kolekcijasmetais Terneris palikotikėjosi, nacionalineikad jo palikimo kūriniai bus priestate prie nesenai įsteigtos [[Nacionalinė Londono galerijaigalerija|Nacionalinės Londono galerijos]].

Viljamo Ternerio kūrybą paveikė [[Klodas Lorenas]], [[Nikola Pusenas]], [[Rafaelis]], [[Ticianas]]. Įtakos padarė [[Pergolezis|Pergolezio]] grafika. Jo [[marina (dailė)|marinos]] buvo paveiktos XVII a. olandų marinistinės dailės, pavyzdžiui, [[Willem van der Velde]]. Savo ruožtu Viljamas Terneris vertinamas vienu garsiausių jūrinio peizažo autoriumi Europos mene. Didžiąją dalį savo kūrinių Terneris testamentu paliko nacionalinei Londono galerijai. TaiPalikimą sudarė apie 300 paveikslų ir apie 19000 piešinių.<ref>[https://www.britishmuseum.org/explore/highlights/articles/j/joseph_mallord_william_turner.aspx Britų muziejaus informacija]</ref> ŠieDalis kūriniaikūrinių 1897 m. pradėti eksponuoti [[Teito galerija|Teito galerijoje]] Londone. 1908 m. Joseph Duveen pastangomis buvo atidarytas naujas Teito galerijos priestatas, skirtas Ternerio palikimui eksponuoti. [[Britų muziejus|Britų muziejuje]] yra beveik visų, apie 900, Ternerio grafikos darbų kompozicijos ir apie 80 akvarelių. Po 1928 m. potvynio Ternerio kūriniai ant popieriaus buvo perkelti į Britų muziejų, 1987 m. grąžinti į Teito galerijos naują priestatą ''Clore Gallery''. Su kitu garsiu peizažistu [[John Constable|Džonu Konstebliu]] Viljamas Terneris buvo pažįstami, bet niekuomet neturėjo artimesnių ryšių − jų požiūris į peizažo tapybą buvo labai skirtingas. Ternerio kūryba įtakojo impresionistus ir XX a. pradžiopradžioje įžvelgta jo kūrybos sąsajų su simbolistinįsimbolistiniu, abstraktųjįabstrakčiuoju peizažo vaizdavimąvaizdavimu.