Claude Monet: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Submixster (aptarimas | indėlis)
Eilutė 7:
[[1860]] m. nusprendęs studijuoti dailę Paryžiuje, Monė pasirinko ne prestižinę [[Ecole des Beaux-Arts]], o privačią dailės mokyklą, kurioje sutiko [[Camille Pissaro]], viso gyvenimo draugą ir bendramintį. [[1861]] m. pašauktas į armiją Monė išvyko į [[Alžyras|Alžyrą]], kur turėjo tarnauti septynerius metus. Tačiau [[1862]] metų vasarą susirgo vidurių šiltine. Monė teta Madame Lecadre ištraukė sūnėną iš armijos ir apsiėmė remti jo dailės studijas universitete.
 
Nusivylęs tradiciniu menu dėstomu universitetuose, [[1862]] m. jis įstojo į Charles Gleyre studiją Paryžiuje, kur sutiko [[Pierre-Auguste Renoir]], [[FredericFrédéric Bazille]] ir [[Alfred Sisley]]. Kartu jie dalinosi naujomis dailės idėjomis, kurios vėliau tapo žinomos kaip impresionizmas, pasižymintis atviromis erdvėmis ir tankiais teptuko potėpiais.
 
[[1866]] m. K. Monė nutapė paveikslą ''Moteris su žalia suknele'' (''Camille, ou la femme à la robe verte''), kuris jam atnešė pripažinimą. Šiame paveiksle nutapyta Camille Doncieux. Po kiek laiko Camille Doncieux tapo nėščia ir pagimdė K. Monė pirmą vaiką Jean.
 
Per [[Prancūzijos-Prūsijos karas|Prancūzijos-Prūsijos karą]] ([[1870]]–[[1871]]), K. Monė pabėgo į [[Anglija|Angliją]], kad išvengtų šio konflikto. Čia jis studijavo [[John Constable]] ir [[J. M. W. Turner]] darbus.
 
[[Vaizdas:Claude Monet, Impression, soleil levant, 1872.jpg|thumb|left|275px|''[[Įspūdis, saulėtekis]] (Impression, soleil levant)'' ([[1872]]/[[1873]])]]