Velykos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Tocekas (aptarimas | indėlis)
S Atšauktas naudotojo 82.135.205.173 (Aptarimas) darytas keitimas 4586520
Eilutė 1:
'''Velykos''' arba '''Šventos Velykos''' – [[Krikščionybė|krikščionių]] šventė, pritaikyta prie ssdajhdssagsgdsanbadsfbdsasfhdskrikščioniųsenojo šventėtikėjimo šventės, kuriasimbolizuojanti išreiškiamasKristaus didelis[[Rezurekcija|prisikėlimą džiaugsmas dėlnumirusiųjų]] galutinėspo Dievonukryžiavimo, sūnauskaip pergalėstai priešaprašyta mirtį.[[Naujasis KaiTestamentas|Naujajame kuriųTestamente]]. supratimuTai svarbiausiaįvykę yradhhajjsagtrečią bsabgasimodieną diena, nes būtent mirdamaspo [[Kristus|Kristaus]] išvadavomirties (mirties dieną žmonijąskaičiuojant nuokaip prigimtinėspirmą nuodėmesdieną).
[[Vaizdas:Marguciai2. 2007-04-21.jpg|thumb|right|250px|[[Velykų margučiai|Lietuviški Velykų margučiai]]]]
Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį. Kai kurių supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties, o ne prisikėlimo diena, nes būtent mirdamas [[Kristus]] išvadavo žmoniją nuo prigimtinės nuodėmes.
 
Velykos, kaip ir kitos krikščioniškos šventės, yra perėmę pagoniškų elementų, pvz., Velykų kiaušiniai, Velykų zuikiai, Velykų bobutė, Vėlykė.
eilutė 5 ⟶ 7:
== Velykų data ==
'''Velykų datos 2003–2020''':<br />
'''[[2003]]:''' [[balandžio 20]] (Rytų: [[balandžio 27]])
'''[[2003|20dfdsjhnaba]]'''švenčiama iškilminga „nakties, šviesesnės už dieną“ [[liturgija]], bažnyčiose susirinkę tikintieji apšviečia aplinką savo atsineštomis uždegtomis žvakėmis. Šios nakties apeigų prasmė – prisipažinti esant kaltiems ir savo kaltėje, tamsybėje, pamatyti tikrąją šviesą, kuri nėra pastebima būnant dienoje, viduje manant, kad nesame nusidėję. Šių apeigų metu skaitoma ypač daug Šventojo Rašto ištraukų, kuriose pranašaujamas Mesijo atėjimas ir visus žmones atpirksianti dieviška, atsiduodanti meilė, giedamos psalmės.sdjsjhdsnndshio kulminacija – prisikėlimo žinia. Nuo šio momento galima vėl groti [[vargonai]]s, kas katalikų bažnyčiose yra draudžiama per Didįjį Tridienį.
<br />'''[[2004]]:''' [[balandžio 11]]
<br />'''[[2005]]:''' [[kovo 27]] (Rytų: [[gegužės 1]])
<br />'''[[2006]]:''' [[balandžio 16]] (Rytų: [[balandžio 23]])
<br />'''[[2007]]:''' [[balandžio 20]]
<br />'''[[2008]]:''' [[kovo 23]] (Rytų: [[balandžio 27]])
<br />'''[[2009]]:''' [[balandžio 12]] (Rytų: [[balandžio 19]])
<br />'''[[2010]]:''' [[balandžio 4]]
<br />'''[[2011]]:''' [[balandžio 24]]
<br />'''[[2012]]:''' [[balandžio 8]]
<br />'''[[2013]]:''' [[kovo 31]]
<br />'''[[2014]]:''' [[balandžio 20]]
<br />'''[[2015]]:''' [[balandžio 5]]
<br />'''[[2016]]:''' [[kovo 27]]
<br />'''[[2017]]:''' [[balandžio 16]]
<br />'''[[2018]]:''' [[balandžio 1]]
<br />'''[[2019]]:''' [[balandžio 21]]
<br />'''[[2020]]:''' [[balandžio 12]]
 
Velykos nėra švenčiamos fiksuotą metų dieną pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]. Jų data priderinta prie žydų šventės, kurios data nustatoma pagal mėnulio kalendorių.
 
Velykos švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos pilnaties po pavasario [[lygiadienis|lygiadienio]].
 
Taigi Velykų data įvairiais metais gali kisti nuo [[kovo 22]] iki [[balandžio 25]] dienos.
 
== Velykų liturgija ==
'''Katalikų Bažnyčioje Velykų šventimas prasideda Didįjį Ketvirtadienį ir tęsiasi visą velykinį laikotarpį, iki [[2003Jėzus Kristus|20dfdsjhnabaKristaus]]''' žengimo į dangų šventės. Didįjį ketvirtadienį ir penktadienį einami [[Kryžiaus kelias|kryžiaus keliai]], minimas Viešpaties nukryžiavimas bei mirtis. Didįjį Penktadienį Bažnyčia yra paskelbusi griežto pasninko dieną. Šeštadienį, kuris ne visur vadinamas Didžiuoju, nusileidus saulei pradedamas švęsti Velyknaktis. Nakties tamsoje švenčiama iškilminga „nakties, šviesesnės už dieną“ [[liturgija]], bažnyčiose susirinkę tikintieji apšviečia aplinką savo atsineštomis uždegtomis žvakėmis. Šios nakties apeigų prasmė – prisipažinti esant kaltiems ir savo kaltėje, tamsybėje, pamatyti tikrąją šviesą, kuri nėra pastebima būnant dienoje, viduje manant, kad nesame nusidėję. Šių apeigų metu skaitoma ypač daug Šventojo Rašto ištraukų, kuriose pranašaujamas Mesijo atėjimas ir visus žmones atpirksianti dieviška, atsiduodanti meilė, giedamos psalmės.sdjsjhdsnndshio Velyknakčio kulminacija – prisikėlimo žinia. Nuo šio momento galima vėl groti [[vargonai]]s, kas katalikų bažnyčiose yra draudžiama per Didįjį Tridienį.
[[Vaizdas:Pievenu velykzydziai.2007-04-08.jpg|thumb|right|250px|[[Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia|Pievėnų bažnyčioje]] išlikęs vienintelis Europoje tetralizuotas velykžydžių budėjimas]]
 
== Papročiai ==
Dalis Velykų papročių – eiti anksti ryte į bažnyčią, eiti aplink bažnyčią paminint Kristaus nueitą kančių kelią ir pan. – tai krikščionybės suformuoti papročiai.
 
* Likę papročiai – marginti kiaušiniai, lalavimai ir kt. – kilę iš [[Pagonybė|pagonių]] pavasario gamtos atgimimo šventės.
 
== Pavadinimo kilmė ==