Velykos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
rv
Eilutė 1:
'''Velykos''' arba '''Šventos Velykos''' – [[Krikščionybė|krikščionių]] šventė, pritaikyta prie senojossdajhdssagsgdsanbadsfbdsasfhdskrikščionių tikėjimo šventėsšventė, simbolizuojantikuria Kristausišreiškiamas [[Rezurekcija|prisikėlimądidelis džiaugsmas numirusiųjų]]dėl pogalutinės nukryžiavimo,Dievo kaipsūnaus taipergalės aprašytaprieš [[Naujasismirtį. Testamentas|NaujajameKai Testamente]].kurių Taisupratimu įvykęsvarbiausia trečiąyradhhajjsag dienąbsabgasimo podiena, nes būtent mirdamas [[Kristus|Kristaus]] mirties (mirties dienąišvadavo skaičiuojantžmoniją kaipnuo pirmąprigimtinės dieną)nuodėmes.
[[Vaizdas:Marguciai2. 2007-04-21.jpg|thumb|right|250px|[[Velykų margučiai|Lietuviški Velykų margučiai]]]]
Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį. Kai kurių supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties, o ne prisikėlimo diena, nes būtent mirdamas [[Kristus]] išvadavo žmoniją nuo prigimtinės nuodėmes.
 
Velykos, kaip ir kitos krikščioniškos šventės, yra perėmę pagoniškų elementų, pvz., Velykų kiaušiniai, Velykų zuikiai, Velykų bobutė, Vėlykė.
eilutė 7 ⟶ 5:
== Velykų data ==
'''Velykų datos 2003–2020''':<br />
Katalikų Bažnyčioje Velykų šventimas prasideda Didįjį Ketvirtadienį ir tęsiasi visą velykinį laikotarpį, iki '''[[Jėzus Kristus2003|Kristaus20dfdsjhnaba]] žengimo į dangų šventės. Didįjį ketvirtadienį ir penktadienį einami [[Kryžiaus kelias|kryžiaus keliai]], minimas Viešpaties nukryžiavimas bei mirtis. Didįjį Penktadienį Bažnyčia yra paskelbusi griežto pasninko dieną. Šeštadienį, kuris ne visur vadinamas Didžiuoju, nusileidus saulei pradedamas švęsti Velyknaktis. Nakties tamsoje '''švenčiama iškilminga „nakties, šviesesnės už dieną“ [[liturgija]], bažnyčiose susirinkę tikintieji apšviečia aplinką savo atsineštomis uždegtomis žvakėmis. Šios nakties apeigų prasmė – prisipažinti esant kaltiems ir savo kaltėje, tamsybėje, pamatyti tikrąją šviesą, kuri nėra pastebima būnant dienoje, viduje manant, kad nesame nusidėję. Šių apeigų metu skaitoma ypač daug Šventojo Rašto ištraukų, kuriose pranašaujamas Mesijo atėjimas ir visus žmones atpirksianti dieviška, atsiduodanti meilė, giedamos psalmės. Velyknakčiosdjsjhdsnndshio kulminacija – prisikėlimo žinia. Nuo šio momento galima vėl groti [[vargonai]]s, kas katalikų bažnyčiose yra draudžiama per Didįjį Tridienį.
'''[[2003]]:''' [[balandžio 20]] (Rytų: [[balandžio 27]])
<br />'''[[2004]]:''' [[balandžio 11]]
<br />'''[[2005]]:''' [[kovo 27]] (Rytų: [[gegužės 1]])
<br />'''[[2006]]:''' [[balandžio 16]] (Rytų: [[balandžio 23]])
<br />'''[[2007]]:''' [[balandžio 20]]
<br />'''[[2008]]:''' [[kovo 23]] (Rytų: [[balandžio 27]])
<br />'''[[2009]]:''' [[balandžio 12]] (Rytų: [[balandžio 19]])
<br />'''[[2010]]:''' [[balandžio 4]]
<br />'''[[2011]]:''' [[balandžio 24]]
<br />'''[[2012]]:''' [[balandžio 8]]
<br />'''[[2013]]:''' [[kovo 31]]
<br />'''[[2014]]:''' [[balandžio 20]]
<br />'''[[2015]]:''' [[balandžio 5]]
<br />'''[[2016]]:''' [[kovo 27]]
<br />'''[[2017]]:''' [[balandžio 16]]
<br />'''[[2018]]:''' [[balandžio 1]]
<br />'''[[2019]]:''' [[balandžio 21]]
<br />'''[[2020]]:''' [[balandžio 12]]
 
Velykos nėra švenčiamos fiksuotą metų dieną pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]. Jų data priderinta prie žydų šventės, kurios data nustatoma pagal mėnulio kalendorių.
 
Velykos švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos pilnaties po pavasario [[lygiadienis|lygiadienio]].
 
Taigi Velykų data įvairiais metais gali kisti nuo [[kovo 22]] iki [[balandžio 25]] dienos.
 
== Velykų liturgija ==
Katalikų Bažnyčioje Velykų šventimas prasideda Didįjį Ketvirtadienį ir tęsiasi visą velykinį laikotarpį, iki [[Jėzus Kristus|Kristaus]] žengimo į dangų šventės. Didįjį ketvirtadienį ir penktadienį einami [[Kryžiaus kelias|kryžiaus keliai]], minimas Viešpaties nukryžiavimas bei mirtis. Didįjį Penktadienį Bažnyčia yra paskelbusi griežto pasninko dieną. Šeštadienį, kuris ne visur vadinamas Didžiuoju, nusileidus saulei pradedamas švęsti Velyknaktis. Nakties tamsoje švenčiama iškilminga „nakties, šviesesnės už dieną“ [[liturgija]], bažnyčiose susirinkę tikintieji apšviečia aplinką savo atsineštomis uždegtomis žvakėmis. Šios nakties apeigų prasmė – prisipažinti esant kaltiems ir savo kaltėje, tamsybėje, pamatyti tikrąją šviesą, kuri nėra pastebima būnant dienoje, viduje manant, kad nesame nusidėję. Šių apeigų metu skaitoma ypač daug Šventojo Rašto ištraukų, kuriose pranašaujamas Mesijo atėjimas ir visus žmones atpirksianti dieviška, atsiduodanti meilė, giedamos psalmės. Velyknakčio kulminacija – prisikėlimo žinia. Nuo šio momento galima vėl groti [[vargonai]]s, kas katalikų bažnyčiose yra draudžiama per Didįjį Tridienį.
[[Vaizdas:Pievenu velykzydziai.2007-04-08.jpg|thumb|right|250px|[[Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia|Pievėnų bažnyčioje]] išlikęs vienintelis Europoje tetralizuotas velykžydžių budėjimas]]
 
== Papročiai ==
Dalis Velykų papročių – eiti anksti ryte į bažnyčią, eiti aplink bažnyčią paminint Kristaus nueitą kančių kelią ir pan. – tai krikščionybės suformuoti papročiai.
* Likę papročiai – marginti kiaušiniai, lalavimai ir kt. – kilę iš [[Pagonybė|pagonių]] pavasario gamtos atgimimo šventės.
 
Likę papročiai – marginti kiaušiniai, lalavimai ir kt. – kilę iš [[Pagonybė|pagonių]] pavasario gamtos atgimimo šventės.
 
== Pavadinimo kilmė ==