|
== Sistema ==
Jos esmė buvo ta, kad kiekviena rasė (oficialiai buvo keturios: spalvotieji (pagrindedaugiausia mulatai), baltieji (būrai, anglai), juodieji (zulusai, kosai, kitos tautos) ir azijiečiai (indai, malajai)) turėjo tik jai skirtas vietas: mokyklas, restoranus, paplūdimius, viešbučius; ištisi miestai būdavo paskirti tik tai ar kitai rasei, o didmiesčiuose – rajonai. Net ir parlamentas buvo trijų rūmų, kurių kiekviename buvo po vienos rasės (baltųjų, spalvotųjų, azijiečių) atstovai (juodaodžiai turėjo atskirus savo parlamentus savo teritorijose ([[bantustanas]]), bet neturėjo atstovavimo nacionaliniamenacionaliniu lygmenyjelygmeniu). Iš esmės tokia situacija sukūrė valstybę, sudarytą iš daugelio „valstybių“, kuriose ekonominiai lygiai buvo visiškai skirtingi – pvz., baltųjų teritorijos buvo išvystytosišplėtotos, o kai kurios juodaodžių žemės buvo trečiojo pasaulio lygio.
Ši santvarka buvo laikoma rasistine: negalėdami gyventi kitų [[Rasė|rasių]] miestuose ir teritorijose, kuriose ekonomikos lygis buvo aukštesnis, juodaodžiai negalėjo gauti gero išsimokslinimo (dėl žemesnio ekonominio lygio juodaodžių teritorijose mokymo įstaigos buvo prastesnės) beiir gerų darbų. Juodaodžiai galėjo dirbti baltųjų teritorijose, tačiau neturėdami gero išsimokslinimo gaudavo menkai apmokamus prastus darbus. Dėl didelio jų kiekio ir ženkliaidaug žemesnio pragyvenimo lygio juodaodžių teritorijose bei to nulemto prasto išsimokslinimo, jų darbo kaina būdavo mažesnė nei kitų rasių atstovų (t. y. jie paprastai dirbo fizinius darbus, kuriuos kur kas rečiau dirbo turtingesnių rasių atstovai, pvz., baltieji).
Vėliau pradėti steigti [[bantustanas|bantustanai]]: autonominės ir nepriklausomos valstybės atskiroms juodaodžių tautoms. Nemaža dalis juodaodžių šitąšitai suprato kaip apartheido įtvirtinimą; jie būtų norėję vienos Pietų Afrikos, nes turtingų teritorijų atskyrimą nuo neturtingųneturtingųjų laikė dirbtiniu. Prieš apartheidą kovojo juodaodžių afrikiečių Vieningas demokratinis frontas, taip pat baltaodžių ProgresyviPažangioji sąjunginė partija, Pietų Afrikos bažnytinė taryba, kitos organizacijos.
[[1973]] metais prieš apartheidą pasisakė [[JTO|Jungtinės Tautos]], nuo [[1977]] įvestas ginklų tiekimo embargas Pietų Afrikai. Bet švelninti politiką pradėta tik [[XX amžius|XX]] amžiaus devintojo dešimtmečio viduryje, kai atšauktas mišrių vedybų draudimas, vėliau spalvotiesiems leista be apribojimų lankytis baltųjų teritorijose. [[1990]] metais leistos opozicinės partijos, paleisti politiniai kaliniai, [[1991]] panaikinti likę segregaciniai įstatymai, o po [[1993]] konstitucijos priėmimo juodaodžiai gavo teisę dalyvauti rinkimuose į nacionalinį parlamentą.
|
