Šumeras: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 86.100.239.125 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Tocekas keitimas) |
S robotas: ka:შუმერი yra buvęs pavyzdiniu straipsniu; smulkūs taisymai |
||
Eilutė 10:
== Geografija ==
[[
Šumero regionas užėmė dalį [[Pietinė Mesopotamija|Pietinės Mesopotamijos]] ir apėmė dviejų pagrindinių Mesopotamijos upių ([[Tigras|Tigro]] ir [[Eufratas|Eufrato]]) žemupius. Pietuose regionas turėjo priėjimą prie [[Persijos įlanka|Persijos įlankos]], kuri tuo metu buvo gerokai didesnė: dabartinė [[Basros gubernija]] (antikinė [[Chaldėja]]) yra naujai atsiradusi žemė, kurios nebuvo šumerų laikais. Taigi, [[Ūras]], [[Eridu]] ir [[Lagašas]] buvo uostai. Tuo metu abi upės dar nebuvo susiliejusios į vieną, t. y. į [[Šat al Arabas|Šat al Arabą]].
Eilutė 26:
Manoma, kad susimaišius seniesiems Pietų Mesopotamijos gyventojams ubaidams ir iš [[Arabijos dykuma|Arabijos dykumos]] atsikėlusiems [[semitai|semitams]] apie IV tūkst. pr. m. e. Pietų Mesopotamijoje susidarė šumerai. Perėjimas iš Ubaido kultūros į Uruko laikotarpį yra natūralus, jame nepastebimos jokios [[invazija|invazijos]] žymės. Tačiau jį žymi pirmiausia išvystytos technologijos: nuo namudinės tapytos [[keramika|keramikos]] pereinama prie masinės nespalvotos keramikos gamybos, naudojant greitesnį žiedimo ratą.
Šiuo laikotarpiu pagrindinis regiono miestas buvo [[Urukas]], kuriame gyveno apie 10 000 gyventojų. Tačiau tuo pat metu kūrėsi ir kiti [[miestas-valstybė|miestai-valstybės]]. Greičiausiai juose valdžią paėmė sudievinti valdovai-žyniai ([[ensis|ensiai]]), o gyvenimas sukosi aplink pagrindinę miesto [[Šventykla|šventyklą]], kur garbintas miesto pagrindinis dievas. Apie [[3400 m. pr. m. e.]] atsirado [[
Svarbiausi Šumero miestai nuo Uruko laikotarpio buvo šie: [[Adabas]], Eridu, [[Kišas]], [[Lagašas]], [[Nipūras]], [[Uras]] ir kiti. Šaltiniai teigė, jog pirmieji penki miestai, turėję savo karalius šiuo laikotarpiu, buvo Eridu, [[Bad-tibira]], [[Larsa]], [[Siparas]] ir [[Šurupakas]].
Eilutė 33:
=== Dinastinis laikotarpis (2900–2334 pr. m. e.) ===
[[
Po tvano Šumerų civilizacija pasiekė didžiausią klestėjimą, klasikinį laikotarpį. Šumerų civilizacija buvo miestų civilizacija. Ją kūrė keliolika miestų-valstybių, glaudžiai susijusių prekybiniais, ideologiniais, politiniais ryšiais. Nipūras buvo seniausias religinis ir kultūrinis centras. Jame stovėjo dievo [[Enlilis|Enlilio]] šventykla. Nuo [[Klajokliai|klajoklių]] šumerai [[gyvenvietė|gyvenvietes]] tvėrė nedegtų [[plyta|plytų]] sienomis.
Eilutė 41:
=== Akado imperija (2334-2218 pr. m. e.) ===
[[
{{main|Akado imperija}}
Galutinai Šumerą suvienijo išorinė jėga, ir tai buvo [[akadai]], gyvenę į šiaurę nuo Šumero ir turėję centralizuotą valstybę su sostine [[Akadas|Akade]]. XXIV a. pr. m. e. jų valdovas [[Sargonas]] nuvertė Lugalzagesį ir nukariavo Šumerą, sukurdamas [[Akado imperija|Akado imperiją]]. Žinomi semitai akadų valdovai, kurie greitai perėmė Šumero kultūrinius pasiekimus, tačiau gana sparčiai semitizavo vietos gyventojus.
Eilutė 51:
=== III Ūro dinastija (2047–1940 pr. m. e.) ===
[[
{{main|III Ūro dinastija}}
XXI a. pr. m. e. gutijus išvijo ir Šumerą suvienijo Uruko valdytojas [[Utuhengalas]] (V Uruko dinastija), kuris trumpam padarė Uruką Šumero sostine. Tačiau labai greitai valdžią iš jo paveržė Ūro valdytojas [[Urnamu]]. Jis įkūrė taip vadinamąją [[III Ūro dinastija|III Ūro dinastiją]], kuri valdė visą Šumerą iki civilizacijos pabaigos. Ūro viešpatavimo laikais Šumeras patyrė kultūrinį renesansą: atgaivinta [[šumerų kalba]], senieji papročiai, institucijos. Nepaisant to, atrodo, ir tuometinė diduomenė, ir paprasti gyventojai toliau buvo veikiami semitizacijos, o šumerų kalba nyko iš kasdieninio gyvenimo.
Eilutė 126:
[[Kategorija:Šumeras| ]]
{{Link FA|pt}}
| |||