'''Rolando epilepsija.''' Tai dažniausia epilepsijos forma vaikystėje, prasidedanti apie 7-10 gyvenimo metus. Ja sergantys vaikai dažnai pabunda iš [[miegas|miego]] dėl keisto jausmo aplink burną ar kurioje nors veido pusėje, viename burnos kampe ar skruoste galimi [[spazmas|spazmai]], dažnai būna [[seilėtekis]]. Vaikai negali kalbėti, tačiau dažnai atkreipia tėvų dėmesį gestais ar nesuprantamais garsais. Paprastai [[sąmonė]] išlieka, tačiau ji gali ir sutrikti. Ši ligos forma dar vadinama gerybine židinine vaikystės epilepsija, nes dažniausiai vaistai priepuolius sulaiko, o vaikų pažintiniai sugebėjimai, būdas ar asmenybė išlieka nepakitę, net jei priepuoliai dar kurį laiką ir kartojasi. Šeimose neretai esti asmenų, patyrusių panašius priepuolius vaikystėje. Jei įtariama ši ligos forma, bent jau ligos pradžioje dažniausiai susilaikoma nuo vaizdinių tyrimų, vaistus galima leisti vartoti trumpiau. Vis dėlto, kartais ir Rolando epilepsija sergant priepuoliai kurį laiką atkakliai kartojasi iki paauglystės, o jei iškrovos dažnos, gali trikti [[dėmesys]], kalbos raida.
'''Vaikystės absansų epilepsija'''. Apie 4 – 7 gyvenimo metus prasideda sąmonės netekimo serijos, kurios negydomos tolydžio dažnėja, kartais ištinka keli traukulių priepuoliai. Gilus kvėpavimas sukelia priepuolius. Iki priepuolių, o dažnai ir jiems prasidėjus vaikas vystosi neblogai. Ši epilepsijos forma dažniausiai sėkmingai gydoma ir turi gerą prognozę.
