Moldavija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Felicilijonas (aptarimas | indėlis)
Xqbot (aptarimas | indėlis)
S Bot: Pavyzdinis straipsnis af:Moldowa; smulkūs taisymai
Eilutė 130:
Šalis tankiai apgyvendinta. 70 % gyventojų gyvena miestuose. Didžiausi miestai: [[Kišiniovas]], [[Belcai]], [[Tiraspolis]], [[Benderai]].
 
Tautinė gyventojų sudėtis gana marga. Remiantis paskutiniu 2004 m. Moldovos gyventojų surašymu <ref>http://www.statistica.md/public/files/Recensamint/Recensamintul_populatiei/vol_1/6_Nationalitati_de_baza_ro.xls</ref>, ir tais pačiais metais atsiskyrusioje [[Padniestrė|Padniestrėje]]je vykdytu surašymu, didžiausią tautinę grupę sudaro [[moldavai]] (69,62 %). Mažesnio dydžio yra [[ukrainiečiai|ukrainiečių]] (11,23 %) ir [[rusai|rusų]] (9,39 %) tautinės grupės, kurių didžioji dalis gyvena Padniestrės regione.
 
Be šių pagrindinių grupių Moldovoje gyvena 3,85 % [[gagaūzai|gagaūzų]], kalbančių [[gagaūzų kalba]] (priklausančia [[tiurkų kalbos|tiurkų kalbų]] grupei), 2 % [[bulgarai|bulgarų]], 1,5 % [[žydai|žydų]] ir kitų mažesnių tautinių grupių atstovai.
 
[[Rumunai|Rumunais]]s surašymų duomenimis save laikė 1,87 % gyventojų (2,17 % – Moldovoje ir 0,05 % – Padniestrėje), tačiau rumunų ir moldavų etnosai dėl lingvistinės ir istorinės bendrystės persikloja: surašymo metu, 18,8 % save moldavais identifikavusių žmonių, savo gimtąją kalbą pavadino [[rumunų kalba|rumunų]].
 
93,3% gyventojų – [[stačiatikiai]], priklausantys Moldovos Stačiatikių Bažnyčiai, Ukrainos Stačiatikių Bažnyčiai ir Rusijos Stačiatikių Bažnyčiai. 1,5 % – [[judėjai]]. Apie 20 000 katalikų, 18 000 Jehovos liudytojų. Yra baptistų bendruomenė.
Eilutė 148:
Rumunų kalbos pavadinimo problematika Moldovoje yra sąlygota ilgalaikio politinio ir istorinio [[Rumunija|Rumunijos]] ir Moldovos atskirumo. Sąmoningas politinis siekis kurti atskirą moldavų kalbą – po [[1940]] m. [[TSRS]] okupacijos, [[Moldavijos TSR]] oficialiomis kalbomis paskelbtos moldavų ir [[rusų kalba|rusų]] kalbos, rumunų kalbai sukurtas moldaviškas [[kirilica|kirilicos]] raštas, į naujai kuriamą bendrinę kalbą įterpta daug archajinių slavų kilmės rumuniškų žodžių, naujų rusiškų skolinių.<ref>http://memory.loc.gov/cgi-bin/query/r?frd/cstdy:@field(DOCID+md0027)</ref> Atkurusi Nepriklausomybę Moldova grįžo prie lotyniško rašto.
 
[[2004]] m. surašymo duomenimis, rumunų/moldavų kalba yra gimtoji daugiau kaip 76 % šalies gyventojų. 11,26 % gyventojų gimtoji kalba – rusų, 5,51 % – [[ukrainiečių kalba|ukrainiečių]], 4,07% – [[gagaūzai|gagaūzų]]. Rusų kalba yra gimtoji dideliam skaičiui ne rusų tautybės Moldovos tautinių mažumų atstovų (ukrainiečių, gagaūzų, [[bulgarai|bulgarų]]). Ši kalba turi regioninės kalbos statusą [[Gagaūzija|Gagaūzijoje]] ir yra atsiskyrusios nepripažintos [[Padniestrė|Padniestrės]]s „[[lingua franca]]“.
 
Atsiskyrusi Padniestrė oficialiomis įvardija tris kalbas – moldavų (užrašytą kirilica), rusų ir ukrainiečių.
Eilutė 189:
[[Kategorija:Valstybės]]
 
{{Link FA|af}}
{{Link GA|id}}