Brahminiai raštai: Skirtumas tarp puslapio versijų

186 pridėti baitai ,  prieš 7 metus
nėra keitimo aprašymo
S (Hugo.arg pervadino puslapį Brahminė šeima į Brahminiai raštai)
Nėra bendro sutarimo, kokiam rašto ženklų tipui priskirti brahminius raštus, kadangi jiems panašių pasaulyje nėra (iš dalies panašus tik [[amherų raštas]]): alfa-silabinis, neosilabinis, [[abugida]], akšara.
 
Brahminių raštų išdėstymas ([[abėcėlė]]) paremta logiška fonetine tvarka, sugalvota sanskrito gramatikų ir vėliau per sanskritą pritaikyta daugeliui brahminiais raštais užrašomų kalbų. Abėcėlė pradedama [[balsis|balsiais]] su ilgaisiais ir trumpaisiais atitikmenimis (a-ā, i-ī, u-ū ir kt.), toliau seka [[dvibalsis|dvibalsiai]] (e, o, ai, au); [[priebalsis|priebalsiai]] dėliojami į kategorijas (''varga''), kurių kiekvieną pradeda duslusis priebalsis, jo aspirata, skardusis priebalsis, jo aspirata ir nosinis garsas (pvz., p-ph-b-bh-m). Tokiu būdu dėliojami velariniai, palataliniai, retrofleksiniai ir dentaliniai garsai, o pabaigoje yra labialiniai, šnypščiamieji bei aspirantai<ref>George Cardona and Dhanesh Jain (eds.), ''The Indo-Aryan languages'', Routledge Language Family Series, vol. 2, London and New York: Routledge, 2003</ref>.
 
Pirmieji žinomi rašytiniai šaltiniai yra Brahmi raštu užrašyti [[Ašokos ediktai]] ([[III a. pr. m. e.]]). Raštas Indijoje, o vėliau ir Pietryčių bei Vidurio Azijoje išplito su budizmo sklaida.
| ḹ || {{IPA|ɭ̣ː}} || ॡ || कॣ || ৡ || কৣ ||- || — || — || — || ୡ || — || — || — || ౡ || — || ೡ || — || ൡ || — || (ඐ) || — || — || -
|}
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
{{Rašto sistemos}}