Fidelis KastroCastro – imigranto iš [[Ispanija|Ispanijos]], cukrašvendrių plantacijos savininko Andželo Kastro ''(Ángel Castro)'' bei jo virėjos Linos Rus Gonzales ''(Lina Ruz González)'' sūnus. Lankė katalikiškas mokyklas Santjage, Orientės provincijoje. [[1945]] m. įstojo į [[Havana|Havanos]] universiteto Teisės fakultetą, studijų metu įsitraukė į revoliucinį judėjimą. [[1947]] m. [[Dominika|Dominikoje]] dalyvavo kubiečių bei Dominikos tremtinių nesėkmingame bandyme nuversti diktatorių generalisimą [[Rafael Trujillo|Rafaelį Truchilją]] ''(Rafael Trujillo)''. Kastro taip pat dalyvavo [[1948]] m. balandį [[Kolumbija|Kolumbijos]] sostinėje [[Bogota|Bogotoje]] vykusiose riaušėse. [[1950]] m. baigė Havanos universitetą, įgijo teisės mokslų daktaro laipsnį, vertėsi advokato praktika.
== Atėjimas į valdžią ==
[[1950]] m. Fidelis KastroCastro įstojo į [[Kubos Liaudies partija|Kubos Liaudies partiją]]. Jis buvo vienas šios partijos kandidatų į Atstovų rūmus rinkimuose, kurie turėjo vykti [[1952]] m. birželį. [[1952]] m. generolui [[Fulgencio Batista|Fulchensijui Batistai]] ''(Fulgencio Batista)'' įvykdžius perversmą, nuvertus prezidentą ir atšaukus rinkimus, F. Kastro organizavo kovą prieš diktatorių. [[1953]] m. [[liepos 26]] d. jis vadovavo sukilimui [[Santjago de Kuba]] mieste, kuriame dalyvavo 160 vyrų. 29 gyvi likę sukilėliai, tarp jų F. Kastro ir jo brolis [[Raulis Kastro|Raulis]], buvo nuteisti 15 metų kalėti. Po kiek laiko F. Batistai amnestavus sukilėlius, F. Kastro išvyko į [[Meksika|Meksiką]], kur įkūrė „[[Liepos 26-osios judėjimas|Liepos 26-osios judėjimą]]“. Jo tikslas buvo nuversti Kubos diktatūrą.
[[1956]] m. [[gruodžio 2]] d. F. KastroCastro vadovaujama 82 [[Kubos revoliucija|revoliucionierių]] grupė laivu „[[Granma]]“ atplaukė į Orjenteso provinciją Kuboje. Po pirmųjų susidūrimų su kariuomene liko tik 12 nesugautų ar nenužudytų kovotojų, tarp jų broliai Kastro, [[Če Gevara]] (''Che Guevara''). Jie atsitraukė į Siera Maestros kalnyną ir tęsė partizaninį karą prieš F. Batistos pajėgas. Augant partizanų skaičiui, F. Kastro sėkmingai kovojo prieš demoralizuotą, prastai vadovaujamą F. Batistos armiją. Mažėjant politinei paramai šalies viduje ir vienam kariuomenės pralaimėjimui sekant po kito, F. Batista [[1959]] m. sausio 1 d. paliko Kubą, tą pačią dieną sukilėliai (nedalyvaujant pačiam Kastro) įžengė į Havaną.
F. KastroCastro į Havaną atvyko 1959 m. sausio 8 d. Kaip neabejotinas revoliucijos lyderis, F. KastroCastro tapo vyriausiuoju kariuomenės vadu. Vasario 16 d. F. Kastro pradėjo eiti premjero pareigas, kurias ėjo iki [[1976]] m., kuomet ėmė eiti [[Kuba|Kubos]] respublikos prezidento pareigas.
