Galia ir individas pagal Michel Foucault: Skirtumas tarp puslapio versijų

== Keturios M. Foucault galios rūšys ==

1. Aukščiausioji galia. Ši galios rūšis apima paklusimą valdovui arba pagrindiniam valdžios asmeniui. M. Foucault įtikinėjo, kad aukščiausiąją galią XVII–XVIII a. sandūroje iš savo pozicijų išstūmė disciplinuorainė galia.

2. Disciplinarinė galia. Anot prancūzų mąstytojo disciplina yra galios mechanizmas, kuris reguliuoja individų elgesį socialiniuose laukuose t.y. reguliuoja mus supančią aplinką, žmonių pomėgius, netgi laiką. M. Foucault pažymi, jog pati galia nėra disciplina. Disciplina yra tik viena iš daugelio formų, kuria galia gali pasireikšti.

3. Pamokomoji/pastoralinė galia. M. Foucault savo darbuose atkreipė dėmesį, jog modernios valstybės, kurios sudaro išskirtinių susiliejusių metodų, racionalumo ir praktikų rinkinius yra sukurtos valdyti ir vadovauti žmonių, kaip individualių visuomenės narių, elgesį. Taip valstybės siekia vadovauti visuomenėms nariams kaip politiniam ir pilietiniam kolektyvui (panašiai kaip piemuo gana savo avių bandą nuo gimimo iki mirties).

4. Žinojimo galia. Vienas iš svarbiausių M. Foucault aspektų buvo susijęs su „žinojimu“. Kaip teigė prancūzų mąstytojas, galios mechanizmai sukuria skirtingus žinojimo tipus, kurie palygina informaciją apie žmonių veiklas ir egzistavimą. M. Foucault atmetė idėją, jog žinojimas yra galia ir teigė, kad ji domino kompleksiniai tyrimai tarp galios ir žinojimo nepabrėžiant, jog jie yra tapatūs dalykai.<ref>Gordon, Colin, MIchel Foucault Power/Knowledge: Selected Interviews and other writtings 1972–1977, New York, 182, p. 87. </ref>