Lobizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Lobizmas''' ({{en|lobby}} 'koridorius, kuluaras')  – [[visuomenė]]s narių, grupių ar atskirų individų veikla siekiant daryti įtakos [[valdžia|valdžios]] atstovų sprendimams.

Nors tam tikras lobizmo apraiškas galima aptikti senovės Graikijoje ir Romoje, tačiau modernaus lobizmo pradžia yra siejama su XVIII amžiaus pabaiga JAV. Tuometinė žiniasklaida bei visuomenė lobizmą laikė abejotinos reputacijos praktika, kuri kenkė demokratijai ir buvo smerkiama.<ref>http://www.publicaffairslinks.co.uk/</ref> Nors visuomenėje lobizmas buvo vertinamas neigiamai, pirmą kartą jį sureguliuoti ir pradėti lobistų registraciją nesėkmingai buvo pabandyta tik 1928 metais. Federalinis lobizmo reguliavimo aktas JAV buvo priimtas po Antrojo pasaulinio karo- – jame apibrėžtas lobizmas, lobistams numatytos tam tikros pareigos (pavyzdžiui, registruotis, deklaruoti savo interesus, pajamas ir pan.) ir sankcijos už šių reikalavimų nesilaikymą.

Lobizmu gali užsiimti pavieniai asmenys arba jų grupės, vadinamos interesų grupėmis. Remiantis Europos Parlamento 2003 metų ataskaita, 2000 metais Briuselyje ir jo apylinkėse buvo apie 2600 registruotų interesų grupių, turinčių pastovius biurus.<ref>http://ec.europa.eu/civil_society/interest_groups/docs/workingdocparl.pdf</ref> Iš jų maždaug trečdalis buvo Europos prekybos asociacijos, penktadalis  – komercijos konsultantai, maždaug po 10 proc. - – nevyriausybinės organizacijos, profesinės sąjungos, nacionalinio verslo asociacijos, apie 5 proc.- – tarptautinės organizacijos ir apie 1 proc.- – ekspertų grupės.

Interesų grupės paprastai skirstomos pagal atstovaujamus interesus. Europos Komisija juos siūlo skirstyti į dvi grupes  – verslo arba visuomenės interesus. Visuomenės interesams atstovauja pelno nesiekiančios organizacijos arba jo siekiančios (pavyzdžiui, teisininkai, konsultantai).

Pagrindinė lobistų veikla- – bendrauti su valstybės tarnautojais, kontroliuoti ir stebėti politinį ir vyriausybės darbą, konsultuoti valstybinio sektoriaus atstovus dėl politinės strategijos ir taktikos, plėtoti ir prižiūrėti savo grupės lobistinę veiklą.<ref>http://www.laimaandrikiene.lt/fileadmin/publikacijos/Monografija_lobizmas.pdf</ref>

''Kontraktiniai lobistai''- – pagal sutartį dirbantys lobistai, gaunantys atlyginimą už savo darbą. Šiam tipui priskirtini ir visi Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje (toliau  – VTEK) registruoti lobistai, teikiantys ataskaitas VTEK ir deklaruojantys pajamas, gaunamas už lobistinę veiklą.

''Etatiniai lobistai''- – Organizacijųorganizacijų ir įmonių vadovai, prezidentai, direktoriai, atstovai ryšiams su visuomene, kurie atstovauja vienam klientui.

''Lobistai ryšiams su įstatymų leidėjais''- – Patarėjaipatarėjai, konsultantai, nesantys tų įmonių ar įstaigų etatiniai darbuotojai ir neužsiregistravę kaip lobistai VTEK. Šiai grupei priskirtinos konsultacinės, viešųjų ryšių kompanijos, kurios sutartiniu pagrindu vykdo lobistinę veiklą kieno nors naudai.

''Lobistai savanoriai''- – Negaunantysnegaunantys atlyginimo, atstovaujantys nepelno, visuomeninėms organizacijoms ar socialiai remtinoms grupėms.

''Lobistai mėgėjai''- – Dirbantysdirbantys „iš idėjos“ arba patiriantys asmeninę naudą iš lobistinės veiklos konkrečiu atveju; lobistai mėgėjai, kovojantys prieš jiems labai nepatinkančią politikos kryptį ar įstatymo, nutarimo projektą.

* ''Tinkamo pranešimo perdavimas''. Tas pranešimas - – tai konkreti informacija, kurią grupė arba organizacija turi perduoti [[politikas|politikui]]. Kartais tai gali būti savo pozicijos išraiška, o kartais - – tik koks faktas arba [[statistika]]. Tikras menas yra nustatyti, koks informacijos perdavimo būdas yra efektyviausias.

* ''Informacijos pateikimas tinkamiems žmonėms''. Reikia žinoti, kas priima pagrindinius [[sprendimas|sprendimus]], ir sutelkti dėmesį tą žmogų ar žmonių grupę. Šie asmenys nebūtinai turi būti [[ministerija|ministerijų]] vadovai arba įstatymų leidėjai. Svarbūs yra ir viduriniojo lygio direktoriai arba jų padėjėjai.

* ''Tinkama informacijos pateikimo forma''. Svarbu suprasti politikų norus, kokiu būdu [[informacija]] turėtų būti pateikta: kokios apimties, raštu ar žodžiu, pateikta konsultanto ar grupės vadovo.

* ''Informacijos pateikimas tinkamu metu''. Informacija bus ne tokia efektyvi arba visai neišgirsta, jei nebus pateikta tinkamiausiu bendravimo su [[valstybės tarnautojas|valstybės tarnautoju]] metu.

* ''Perduodama informacija turi tinkamai išreikšti problemą''. Net įvykdžius keturis pirmuosius reikalavimus, sėkmės nepavyktų pasiekti, jeigu lobistų grupė nepajėgs paveikti problemos sprendimo, pavyzdžiui, dėl problemos neatitikimo įprastinei grupės lobistinės veiklos sričiai, nepakankamų išteklių ar problemos aktualumo [[politikas|politikams]] ir visuomenei ir t. t., nors apskritai grupė veikia labai sėkmingai ir šiuo atveju labai stengiasi.

Lobizmas sukelia teigiamus (pavyzdžiui, aktyvesnis visuomenės grupių interesų atstovavimas) ir neigiamus padarinius. Iškyla grėsmė, kad sprendimai bus priimami ne daugumos, o lobizmui daugiau pinigų skiriančių asmenų ar grupių naudai.<ref>H. Zeogler The Effects of Lobbying: a Comparative Assessment. The Western Political Quarterly Vol. 22, No. 1, Mar., 1969. Prieiga per internetą: http://www.jstor.org/stable/446152 </ref>

Kadangi tik maža informacijos dalis apie lobistinę veiklą bei jos rezultatus yra prieinama visuomenei, lobizmą reglamentuojančiomis teisės normomis siekiama suteikti jam skaidrumo. Kaip 1992 metais teigė JAV senatorius Carl Levin, „lobistinę veiklą reglamentuojančių įstatymų paskirtis  – pasakyti žmonėms, kam, kiek ir kieno interesais mokama už lobistinę veiklą ir kurioje srityje ji vykdoma“.<ref>Sen. Carl Levin, Hearing on S. 2279, Senate Subcommittee on Oversight of Government Management, Committee on Governmental Affairs, Washington, D.C. (Mar. 26, 1992)</ref> Lobistinė veikla gali būti reglamentuojama teisės aktais, elgesio kodeksais, interesų deklaravimu, papročiais ir pan. Nuo pasirinkto teisinio reglamentavimo modelio priklauso visuomenės informavimas apie lobistinę veiklą.<ref>http://vtek.lt/vtek/index.php?option=com_content&view=article&id=480:kam-reikalingi-teiss-aktai-reglamentuojantys-lobistin-veikl&catid=23&Itemid=38</ref> Lobizmą galima reglamentuoti dvejopai: