Kaukolė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 46:
* Svarbiausi '''kaukolės raiščiai''' yra sparninis dyglio raištis (''ligamentum pterygospinale'') ir ylinis poliežuvinio kaulo raištis (''ligamentum stylohoideum'') – šis raištis laiko pakabinęs poliežuvinį kaulą.
* '''Kaukolės kremzlinės jungtys''' yra kaukolės pamate. Jų dėka žmogaus kaukolės pamatas auga, storėja. Senstant, apie 20-uosius gyvenimo metus, sukaulėja pleištinė pakauškaulio kremzlinė sąauga, sujungdama pleištakaulio kūną ir pakauškaulio pamatą.
=== Amžiniai kaukolės ypatumai ===
Vaisiaus laikotarpiu smegenys plėtojasi sparčiau negu kramtomasis aparatas, todėl naujagimių smegeninė kaukolės dalis labiau išvešėjusi negu veidas. Pamatas santykinai mažas, skliaute ryškūs kaktos ir momens gumburai, kaktikaulis sudėtas iš dviejų dalių. Veide vyrauja stambios akiduobės, apatinis žandikaulis pasidalijęs per pusę, prienosinių ančių dar nėra.
Po gimimo kaukolė auga netolygiai: gana sparčiai – iki 7 metų, ypač didėjant veidui, nuo 7 iki 12 metų esti sąlyginis ramybės laikotarpis, o iki [[lytinė branda|lytinės brandos]] pabaigos (20 metų) augimas vėl paspartėja.
Suaugusio žmogaus ryškiausiai kinta kaukolės siūlės. Jos suauga tam tikru laiku ir seka. Pagal siūlių būklę ir dantų kramtomųjų paviršių nusidėvėjimą [[teismo medicina|teismo medicinoje]] nustatomas žmogaus, kurio išlikusi tik kaukolė, amžius.
Seno žmogaus kaukolė, be siūlių sukaulėjimo, pasižymi dar ir tokiomis ypatybėmis: redukavusis vidinė jos dalis dėl to, kad iškritus dantims sunyksta žandikaulių alveolinės ataugos, sumažėjęs kaukolės svoris, nes kaulai išretėję.
=== Pakauškaulis ir jo dalys ===
[[File:Occipital bone 090 000.png|thumb|Pakauškaulio vieta kaukolėje]]
[[Vaizdas:Gray130.png|thumb|Pakauškaulis iš vidinės pusės]]
[[Vaizdas:Gray129.png|thumb|Pakauškaulis iš išorinės pusės]]
[[Pakauškaulis]] (lot. os occipitale) – neporinė išlinkusi samčio pavidalo plokštelė, įeinanti į užpakalinę smegeninės skliauto ir pamato dalį. Apie didžiąją angą, foramen magnum, per kurią kaukolės ertmė susisiekia su stuburo kanalu, išsidėsto keturios kaulo dalys: į priekį nuo angos – pamatinė dalis, iš šonų – porinės šoninės dalys, atgal ir į viršų – pakauškaulio žvynas.
'''Pamatinė dalis''', (lot. pars basilaris), yra kaulo storgalys, kurio viršutinis nuožulnus paviršius kartu su pleištakaulio kūnu sudaro '''nuokalnę''', o jo kraštais driekiasi siaura apatinio '''uolinio ančio vaga''', (lot. sulcus sinus petrosi inferioris). Apatinio paviršiaus viduryje iškyla neryškus '''ryklinis gumburėlis''', (lot. tuberculum) pharyngeum, ryklės užpakalinei sienai tvirtintis. Pamato priekis šiurkštus, jauno žmogaus su pleištakaulio kūno panašiu paviršiumi jį jungia kremzlė, kuriai sukaulėjus abu gretimi kaulai suauga į vieną '''pamatinį kaulą''', (lot. os basilare).
'''Šoninės dalies''', (lot. pars lateralis), apatiniame paviršiuje iškyla porinis '''pakauškaulio krumplys''', (lot. condylus) occipitalis, susinerti su atlanto viršutiniais sąnariniais paviršiais. Skersai krumplio eina '''poliežuvinio nervo kanalas''', (lot. canalis nervi hypoglossi), bendravardžiam galvos nervui. Kartais kanalas esti dvigubas ar net trigubas. Už krumplio yra '''krumplinė duobė''', (lot. fossa condylaris), kuri kartais vienoje, kitoje arba abejose pusėse prakiūra ir tampa kanalu, (lot. canalis condylaris). Jis taip pat priklauso '''veniniams nuotakams''', (lot. emissarium).
Viršutinio paviršiaus viduryje matyti jungo '''gumburėlis''', (lot. tuberculum jugulare), atgal ir į šoną nuo jo yra '''riestinio ančio vagos''', (lot. sulcus sinus sigmoidei), ruožas. Viršutinį ir apatinį paviršius skiriantis šoninis kraštas turi '''jungo įlanką''', (lot. incisura jugularis). Įlanka su bevarde smilkinkaulio uolinės dalies įlanka sudaro '''jungo angą''', (lot. foramen jugulare), pro kurią iš kaukolės ertmės į kaklą lenda '''jungo vena''', (lot. vena jugularis),'''riestinio ančio''', (lot. sinus sigmoidei), tęsinys.
'''Žvyno''', (lot. squama occipitalis), išorinį ir vidinį paviršius skiria kraštas, kurio viršutinė, '''lambdinė dalis''', (lot. margo lambdoideus), lambdinė siūlė rišasi su momenkaulių pakaušiniu kraštu, o apatinė, '''speninė dalis''', (lot. margo mastoideus), jungiasi su smilkinkaulios spenine atauga.
Išorinio paviršiaus centre yra ryškus išorinis '''pakauškaulio kyšulys''', (lot. protuberantia occipitalis externa), nuo kurio leidžiasi išorinė '''pakauškaulio skiauterė''', (lot. crista occipitalis externa). Skersai gumburo lanku driekiasi '''viršutinė sprando linija''', (lot. linea nuchalis superior), žemiau lygiagrečiai eina '''apatinė sprando linija''', (lot. linea nuchalis inferior), o aukščiau gali būti '''aukštutinė sprando linija''', (lot. linea nuchalis suprema). Visa grublėta '''sprando plokštuma''' (lot. planum nuchale), sudaro plačią atramą sprando raumenims. Lygi viršutinė žvyno dalis vadinama '''pakauškaulio plokštuma''', (lot. planum occipitale).
Žvyno vidiniame paviršiuje kyšo '''vidinis pakauškaulio kyšulys''', (lot. protuberantia occipitalis interna), sudarantis pačią '''kryžinės pakylos''', (lot. eminentia cruciformis), sankirtą. Nuo jos žemyn eina vidinė '''pakauškaulio skiauterė''', (lot. crista occipitalis interna), į viršų – '''viršutinio strėlinio ančio vaga''', (lot. sulcus sinus sagitalis superioris), į šonus - '''skersinė ančio vaga''', (lot. sulcus sinus transversi), smilkinkaulio speninės ataugos vidiniame paviršiuje pereinanti į riestinio ančio vagą. Kryžinė pakyla skirsto žvyno vidinį paviršių į dviduobių poras. Viršutinėje, '''smegenų duobėje''', (lot. fossacerebralis), guli smegenų pusrutulių pakaušio skiltis, o į apatinę, '''smegenėlių, duobę''', (lot. fossa cerebellaris), remiasi smegenėlių pusrutulis.
=== Lytiniai kaukolės skirtumai ===
Iki lytinio brendimo berniukų ir mergaičių kaukolės esti vienodos, o suaugusių vyrų ir moterų jos skiriasi. Lytiniai kaukolės požymiai gali būti labai ryškūs arba nelabai, pastaruoju atveju reikia žiūrėti, kokių požymių – vyriškų ar moteriškų – yra daugiau.
Vidutiniškai vyrų kaukolė yra stambesnė, visi nelygumai ryškesni, išskyrus kaktos ir momens gumburus, kurie ryškesni moterų. Skiriasi ir proporcijos: vyrų stambesnis veidas, moterų – smegeninė.
Vyrų akiduobės žemesnės ir labiau kampuotos, o moterų – aukštesnės ir apvalesnės. Skiriasi ir apatinis žandikaulis: vyrų smakro kyšulys ir gumburėliai, sudaro iškilusį trikampį, o moterų smakras aptakus; vyrų apatinio žandikaulio kampai, išvirtę į išorę, o moterų jie vertikalūs ar netgi šiek tiek įlinkę į vidų; vyrų apatinio žandikaulio kampas statesnis negu moterų.
=== Šaltiniai ===
[[Gintautas_Jurgis_Česnys|G.Česnys]] ''“Žmogaus anatomija”''. [[2008]]
== Gyvūnų kaukolės ==
| |||