Vikipedija

Ausis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Papildžiau viduriniosios ausies aprašymą bei nurodžiau garso kelią.
Tocekas (aptarimas | indėlis)
28 524 keitimai
S Atšauktas naudotojo Marius300 (Aptarimas) darytas keitimas 4576864
Eilutė 15:
* [[Ausies trimitas|Trimitas (ausies vamzdis)]] (''tuba auditiva'') – sulygina oro slėgį, nes jungia vidurinę ausį su [[ryklė|nosiarykle]]. Sudarytas iš dviejų dalių: trečdalio kaulinės ir dviejų trečdalių kremzlinės. Jų riboje yra sąsmauka. Ties rykline vamzdžio anga yra limfoidinio audinio sankaupa – ausies vamzdžio migdolas.
* Tempiamasis būgnelio raumuo (''m. tensor tympani''). Šis raumuo prasidėjęs nuo bendravardžio kanalo sienų, prisitvirtina prie plaktuko rankenos ir susitraukdamas taip įtempia būgnelį, kad geriau rezonuotų girdimus garsus. Nuo užpakalinės sienos prasidėjęs trumpas kilpinis raumuo, (''m. stapedius''), prisitvirtina prie kilpos. Jis iškelia kilpos pamatą iš prieangio langelio ir per klausomųjų kauliukų grandinę atpalaiduoja būgnelį. Šie veiksmai saugo vidinę ausį nuo labai stiprių garsų
 
Ausies kilpelė būgnelis -
keičia garsą į virpesius. Trijų kaulelių grandinė - plaktukas, priekalas ir -
perduoda virpesius į vidinę ausį. Vidurinės ausies apie 0,1 mm storio
piltuvėlio formos skaidulinio audinio plokšelė, sustiprinanti garso bangas ir
skirianti išorinę ausies nuo vidurinės. Būgnelis iš abiejų pusių aptrauktas
epiteliu. Būgnelį sudaro trys sluoksniai: išorinis (odos), vidurinis (jungiamojo
audinio) ir vidinio (gleivinės). Kūdikių būgnelis gana storas, bet vėliau jis
suplonėja. Būgnelis gali plyšti po kaukolės lūžio ar įvykus staigiam spaudimo
pakitimui, pavyzdžiui, sprogimui ar smūgiui į ausį, leidžiantis lėktuvu, kai
sutrikusi ausies trimito (vamzdelio, jungiančio vidurinę ausį su nosiarykle)
funkcija ir negali susilyginti oro slėgis išorėje ir būgninėje ertmėje.Būgnelio plyšimas gali likti po ūminio vidurinės ausies uždegimo (ūminio
vidurinio otito). Pūlinis vidurinės ausies uždegimas beveik visada pasibaigia
ausies būgnelio plyšimu. Dėl pūlių spaudimo į apatinę būgnelio dalį būgnelis
pratrūksta. Ausies būgnelio plyšimas sergant ūminiu pūliniu ausies uždegimu –
normalus ligos vystymasis. Ilgai neplyštant būgneliui, gydytojai jį specialiai
įpjauna, kad pūliai turėtų kur ištekėti, nes pūliai uždaroje ertmėje yra
pavojingi. Ausies būgnelio plyšimas dažniausiai nesukelia rimtų komplikacijų. Jei perforacija atsirado traumos pasekoje ar po ūminio
vidurinio otito ir yra „sausa” (t.y. nepūliuoja), reikia saugotis, kad į landą
nepatektų vanduo. Jei perforacija visada bus “sausa”, žmogų kamuos tik
prikurtimas ir ūžimas. 
=== Vidinė ausis ===
'''[[Vidinė ausis]]''' (''auris interna'') – Iš visų klausos ir pusiausvyros analizatoriaus dalių vidinės ausies (lot. auris interna) sandara ir funkcija yra sudėtingiausia. Svarbiausia vidinės ausies dalis yra kaulinis labirintas ir jo viduje esantis plėvinis labirintas. Vidinė ausis skirstoma į:
eilutė 46 ⟶ 27:
Garsas yra oro virpėjimas. Žmogaus garso receptorius geba dirginti oro virpesiai, kurių diapazonas – 20-20000 Hz. Būgnelio virpėjimą klausomųjų kauliukų grandinė perduoda į vidinę ausį: kilpos pamatas suvirpina prieangio laipto perilimfą. Virpesių bangos nusirita iki sraigės viršūnės ir, pro angutę patekusios į būgnelio laiptą, suvirpina jo perilimfą. Pastaroji banguodama suvirpina pamatinę membraną ir, atsimušusi į antrinį būgnelį, užgęsta (amortizuojasi). Kartu su pamatine membrana virpa ir plaukuotieji epiteliocitai, kurių plaukeliai liečia dengiamąją membraną. Šio lietimosi metu receptorinės ląstelės depoliarizuojasi, paversdamos garso bangas nerviniu impulsu. Sraigės viršūnės recepcinės ląstelės reaguoja į žemo tono garsus, viduryje – į vidutinio tono, sraigės pamato srityje – į aukšto tono garsus.
 
Garso kelias:
 
1.
Garsas patenka į ausį ir nukreipiamas ausies kanalu į būgnelį.
 
2.
Įeinantis garsas sukelia būgnelio virpėjimą.
 
3.
Būgnelio virpėjimas sklinda klausos kaulelių grandine, kurios virpesiai
perduodami į sraigę.
 
4.
Sraigėje esantis skystis pradeda judėti ir stimuliuoti plaukuotasias klausos
ląsteles.
 
5.
Plaukuotosios ląstelės sukuria elektros signalus, kurie perduodami klausos
nervui. Plaukuotosios ląstelės vienoje sraigės dalyje yra jautrios žemo tono
garsams, o kitoje sraigės dalyje – aušto tono garsams.
 
6.
Smegenys paverčia elektrinius signalus garsu.
== Klausos sutrikimai ==
 
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Ausis"