|
'''Antibiotikai''' – medžiagos, naikinančios [[Mikrobas|mikrobus]] arba slopinančios jų augimą ir dauginimąsi. Natūralūs antibiotikai – [[grybai|grybų]], bakterijų, [[augalai|augalų]] ar [[gyvūnai|gyvūnų]] sintetinami junginiai, kurie paprastai slopina kurią nors ląstelių [[baltymų sintezė]]s stadiją (pradedant RNR [[transkripcija]] ir baigiant paskutiniais baltymo sintezės momentais). Antibiotikai naudojami kaip [[vaistai|vaistų]] [[infekcinė liga|infekcinėms ligoms]] gydyti veikliosios medžiagos. Sintetiniai antibiotikai – natūralių antibiotikų sintetiniai analogai.
Įprastiniai antibiotikai neveiksmingi prieš grybelines bei kitas ne bakterines [[Infekcija|infekcijas]], o kiekvienos rūšies antibiotikas efektyviai kovoja tik su tam tikros rūšies [[bakterijos|bakterijomis]]. Jie negydo virusinių ligų.
Paprastais atvejais antibiotikai vartojami [[tabletė]]mis, rimtesniais atvejais leidžiami intraveniškai. Kai kuriais atvejais vartojami tepami ar lašinami antibiotikai (pvz., [[akių lašai]]).
== '''Istorija''' ==
Iki atrandant antibiotikus, žmonės nuo infekcinių ligų gydyti [[nuodai]]s (pavyzdžiui, [[Arsenas|arseno]] ir [[Gyvsidabris|gyvsidabrio]] preparatais). Ankstyvuosiuose eksperimentuose stebėtos kai kurių bakterijų gaminamų produktų antibakterinės savybės. [[1888]] m. vokietis E. de Freudenreichas išskyrė antibakterinę medžiagą piocianazą, efektyviai veikiantį ligas sukeliančias bakterijas, bet medžiaga buvo žalinga ir neprognozuojama, dėl to negalėjo būti panaudota kovai su infekcijomis.
Pirmasis atrastas efektyvus antibiotikas – prancūzo medicinos studento [[Ernest Duchesne|Ernesto Diušeno]] [[1896]] m. atrastas [[penicilinas]]. Išradėjui po kelerių metų mirus, jo atradimas buvo ilgam pamirštas. [[1928]] m. [[Aleksandras Flemingas]] pastebėjo ''Penicillium'' mikromicetų gaminamos medžiagos antibakterinį poveikį ir suprato šio poveikio svarbą medicinai. Antibakterinę medžiagą jis pavadino ''penicilinu'' ir 1929 m. m. publikavo jos aprašymą.
[[1932]]–[[1935]] m. buvo atrasta artima antibiotikams klasė sintetinių preparatų – [[Sulfanilamidas|sulfanilamidiniai]] [[bakteriostatikas|bakteriostatikai]]. Vėliau iš įvairių [[bakterijos|bakterijų]] ir [[pelėsiai|pelėsių]] buvo išskirta ir kitų bakterijas naikinančių medžiagų, pvz., [[1943]] m. – [[streptomicinas]], [[1945]] m. – [[tetraciklinas]]. [[1960]] m. medicinoje pradėtas naudoti pirmas gamtinių analogų neturintis sintetinis antibiotikas – [[metronidazolis]].
== Vartojimo ypatumai ==
{{med-stub}}
[[Kategorija:Antibiotikai| ]]
{{Link GA|cs}}
{{Link GA|es}}
== Nepagaidaujamas poveikis ==
Antibiotikai, kaip ir visi kiti vaistai, turi šalutinį poveikį. Labiausiai paplitę jų yra trys:
1. Alerginė reakcija.
2. Disbakteriozė.
3. Toksinis poveikis vidaus organams – kepenims, inkstams, vidinei ausiai ir pan.
[[Vaizdas:Antibiotikų poveikis organizmui.png|thumb|Antibiotikų poveikis organizmui]]
| 