Istorinė Sirija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 12:
| Anksčiau = [[Senovės Sirija|Amuru]]
| Miestai =
| Žemėlapis = Mashreq.
| Sąrašas =
}}
Eilutė 24:
== Geografija ==
[[Vaizdas:SASH D016 Topographical map of syria.jpg|thumb|160px|left|Istorinės Sirijos topografija]]
Didžioji Sirija
Sirijos šiaurės rytų riba yra neapibrėžta. Pagal siauriausią apibrėžimą, ji yra į vakarus nuo [[Eufratas|Eufrato]] aukštupio, ir į rytus jau prasideda [[Džazira]]. Tačiau tam tikrais istoriniais laikotarpiais „Sirijai“ buvo priskiriamos ir Džaziros dalys: Eufrato aukštupis, [[Balichas|Balicho]] baseinas (istorinė [[Osroena]]), [[Chabūras|Chabūro]] baseinas, retesniais atvejais – ir [[Tigras (upė)|Tigro]] aukštupis (istorinė [[Asirija]]), netgi sritys į rytus nuo Tigro (istorinė [[Adiabena]]).
Visa Sirija yra derlingos ir palankios žemdirbystei sritys su Viduržemio jūros klimatu. Teritoriją drėkina kelios didelės upės, išsidėstę pietų-šiaurės kryptimi – [[Orontas]] šiaurėje ir [[Jordanas]] pietuose. Pietinėje dalyje įsiterpęs [[Didysis lūžis]], kuriame yra dideli ežerai
Regionas nėra vieningas. Jis dalinamas į šiaurinę dalį, kuri sutampa su Oronto] baseinu, ir pietinę ([[Palestinos regionas|Palestiną]]), kuri sutampa su Jordano baseinu. Šiaurinėje Sirijoje atskirai išskiriamas siauras pakrantės ruožas
== Istorija ==
=== Senovės Sirija ===
{{Senovės Sirijos istorija}}
{{main|Senovės Sirija}}
[[
III–II tūkst. pr. m. e. [[Senovės Sirija|Sirijos]] (Amuru, Retenu) regionas buvo suvokiamas kaip prasidedantis į vakarus nuo [[Maris|Mario]] miesto (taigi, be Sirijos siaurąja prasme apimantis ir Eufrato aukštupį). Jau tada regionas buvo apgyvendintas semitų tautų, įvardijamu bendru pavadinimu [[amoritai|amuru]]. Čia suklestėjo daugybė prekybinių miestų valstybių, veikusių kaip tarpininkai tarp Mesopotamijos, Senovės Egipto ir Mažosios Azijos. Svarbiausi tarp jų III tūkst. pr. m. e. buvo Maris, [[Ebla]] ir kiti.
[[Bronzos amžius|Bronzos amžiuje]] (II tūkst. pr. m. e.) dėl strategiškai ypač svarbios padėties, Sirija nuolat buvo didesnių imperijų taikinys. Regionas nepriklausomybės praktiškai neturėjo, ir čia valdė didesnės imperijos, kilusios iš [[Mesopotamija|Mesopotamijos]] ([[Akado imperija]], [[Mitanija]]), [[Mažoji Azija|Mažosios Azijos]] ([[Hetitų imperija]]) ar [[Senovės Egiptas|Egipto]] ([[Naujoji Egipto karalystė]]).
[[XII a. pr. m. e.]], nusilpus tiek Egiptui, tiek Hetitų imperijai, Sirijoje susidarė vakuumas, kurio metu atsirado prielaidos susiformuoti vietos valstybingumui. Tuo metu šiaurinėje Sirijoje susiformavo [[Siro-hetitai|Siro-hetitų karalystės]], [[Finikiečiai|finikiečių valstybės]], [[Filistinai|filistinų valstybės]], [[Izraelio karalystė]], [[Judėja]], Amonas, Moabas, Edomas ir pan. Po XII a. pr. m. e. regione įsitvirtino naujos semitų grupės
Nuo [[VIII a. pr. m. e.]] regionas vėl neteko valstybingumo. Čia viešpatavo [[Asirijos imperija]], vėliau
64 m. pr. m. e. -637 m. Sirijos regionas buvo [[Romos imperija|Romos imperijos]] dalis. Jis buvo administruojamas kaip trys provincijos: [[Sirija (Romos provincija)|Sirija]], [[Judėja (Romos provincija)|Judėja]] ir [[Akmeningoji Arabija]]. Šiuo laikotarpiu Judėjos provincijoje gyveno [[Jėzus Kristus]], kuris įkūrė naują religiją
▲Nuo [[VIII a. pr. m. e.]] regionas vėl neteko valstybingumo. Čia viešpatavo [[Asirijos imperija]], vėliau - [[Naujoji Babilono karalystė]], dar vėliau - [[Achemenidų imperija]] ir [[Makedonijos imperija]]. Po Aleksandro Makedoniečio užkariavimų Sirijos regioną valdė [[Seleukidų imperija]], kuri čia įkūrė savo sostinę [[Antiochija|Antiochiją]]. [[helenizmas|Helenizmo]] įtakoje visame regione paplito graikų kultūra. Silpstant Seleukidų politinei centralizacijai, [[II a. pr. m. e.]] regione atsirado galimybės vėl susikurti valstybėms. Tarp jų svarbiausia buvo [[Nabatėjų karalystė]] Užjordanėje ir [[Chasmonėjų karalystė]] Kanaane.
▲64 m. pr. m. e. -637 m. Sirijos regionas buvo [[Romos imperija|Romos imperijos]] dalis. Jis buvo administruojamas kaip trys provincijos: [[Sirija (Romos provincija)|Sirija]], [[Judėja (Romos provincija)|Judėja]] ir [[Akmeningoji Arabija]]. Šiuo laikotarpiu Judėjos provincijoje gyveno [[Jėzus Kristus]], kuris įkūrė naują religiją - [[Krikščionybė|Krikščionybę]].
=== Islamiškoji Sirija ===
{{Sirijos istorija}}
eilutė 52 ⟶ 54:
Po Sirijos įjungimo į [[Kalifatas|Kalifatą]] VII a., regionas, vadinamas ''aš-Šam'', buvo administruojamas kaip keturios (vėliau penkios) provincijos ([[džundas|džundai]]): Dimašk, Hims, Filastin, Urdun, Kinasrin. Tuo metu vietos populiacijos stipriai arabizuotos ir islamizuotos. Čia įsitvirtino vieninga Sirijos arabų kalba. Nepaisant to, kraštas religine ir etnine prasme liko labai mišrus: regione gyveno sirijos bei graikų ortodoksai, [[maronitai]], [[melkitai]], [[mizrahiai]], [[alavitai]], [[izmailitai]], [[druzai]].
Po Abasidų kalifato subyrėjimo, Siriją vėl valdė daugiausia svetimšalės dinastijos iš [[Egiptas|Egipto]] ([[Fatimidai]], [[Ajubidai]], [[Mameliukų sultonatas|Mameliukai]]) ar iš Mesopotamijos ([[Seldžiukai]]). Buvo ir kelios vietinės dinastijos, pirmiausia [[Hamdanidai]] ir [[Zengidai]].
[[Osmanų imperija|Osmanų imperijoje]] (XV–XX a.) Sirija buvo dalijama į kelis [[vilajetas|vilajetus]]: Damasko, Beiruto, Alepo, Jeruzalės ir Deir-al-Zoro. Taigi, tuometinė Sirija apėmė ir Balicho baseiną.
Yrant Osmanų imperijai, po I pasaulinio karo ([[1919]]
== Vidinės nuorodos ==
| |||