Lietuvių aktyvistų frontas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 18:
Berlyne LAF sudarė [[voldemarininkai]], [[Vairas (žurnalas)|vairininkai]] ir kiti Lietuvos dešinieji radikalūs pabėgę iš sovietų okupuotos Lietuvos. Jiems vadovavo nepriklausomos Lietuvos įgaliotinis Berlyne, [[Kazys Škirpa]], kuris bendradarbiavo su [[Nacių Vokietija|nacių Vokietijos]] užsienio reikalų ministerija ir jos karine žvalgyba, [[abveras|abveru]].<ref name="truskalietuviaiirzydai">{{cite book|first=Liudas |last=Truska |chapter=Lietuvių ir žydų santykių krizė SSRS okupacijos metais (1940-1941) |title=Lietuviai ir žydai nuo XIX a. pabaigos iki 1941 m. birželio : antisemitizmo Lietuvoje raida |publisher=Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla |year=2005| isbn=9955200405 |pages=235}}</ref>
1940 m. vasarą Kazys Škirpa tvirtino laikinai Berlyne sustojusiam bėgliui Lietuvos prezidentui [[Antanas
''Nesvarbu, kaip vadintųsi lietuviškai toji partija, kuri pasiskelbtų [[Adolfas Hitleris|Hitlerio]] sekėja. Gal aktyvistais, gal kitaip vadintųsi. Svarbu vado principas ir visuomenės sutvarkymas nacionalsocializmo dėsniais (…). Visos lietuvių partijos turinčios išnykti, nes visos susikompromitavusios, o iš jų skeveldrų rasis nauja, jauna ir drąsi, vieno vado vedama lietuviška nacionalsocialistinė partija. Mums svarbu laisvos lietuvių valstybės kontinuitetas, – tąsa. Taigi, jau dabar Respublikos Prezidentas turėtų paskirti ministrą pirmininką, kad šis, kai tik iškils tarp Sovietų Sąjungos ir Vokios karinis konfliktas, sudarytų ministrų tarybą ir su savo deklaracija, su kuria sutiktų Reicho vadas, pasireikštų Lietuvos žemėje.''<ref name="antanassmetona">{{cite book|first=Antanas |last=Smetona |title=Antano Smetonos korespondencija 1940-1944. |publisher=Vytauto Didžiojo universiteto leidykla |year=1999| isbn=998650130X |pages=8}}</ref>
|