Lietuvių aktyvistų frontas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 9:
1940 m. vasarą Kazys Škirpa tvirtino laikinai Berlyne sustojusiam bėgliui Lietuvos prezidentui [[Antanas Smetonas | Antanui Smetonui]], kad anas suklydo išsaugodamas Lietuvos neutralitetą. Lietuvai reikėjo pulti Lenkiją ir atgauti Vilnių, kaip 1939 m. rugsėjo 8-14 d. buvo triskart raginęs nacių Vokietijos užsienio reikalų ministerijos įpareigotas [[Peter Kleist]], o rugsėjo 21 d. užsienio reikalų ministras [[Joachim von Ribbentrop]] Vokietijos karinės vadovybės būstinėje. Kazys Škirpa ragino Antaną Smetoną "paberti Lietuvos dirvon" [[nacionalsocializmas | nacionalsocializmo]] ideologinę sėklą. <ref name="antanassmetona">{{cite book|first=Antanas |last=Smetona |title=Antano Smetonos korespondencija 1940-1944. |publisher=Vytauto Didžiojo universiteto leidykla |year=1999| isbn=998650130X |pages=373–374}}</ref>
 
''Nesvarbu, kaip vadintųsi lietuviškai toji partija, kuri pasiskelbtų [[Adolfas Hitleris|Hitlerio]] sekėja. Gal aktyvistais, gal kitaip vadintųsi. Svarbu vado principas ir visuomenės sutvarkymas nacionalsocializmo dėsniais (...). Visos lietuvių partijos turinčios išnykti, nes visos susikompromitavusios, o iš jų skeveldrų rasis nauja, jauna ir drąsi, vieno vado vedama lietuviška nacionalsocialistinė partija. Mums svarbu laisvos lietuvių valstybės kontinuitetas, - tąsa. Taigi, jau dabar Respublikos Prezidentas turėtų paskirti ministrą pirmininką, kad šis, kai tik iškils tarp Sovietų Sąjungos ir Vokios karinis konfliktas, sudarytų ministrų tarybą ir su savo deklaracija, su kuria sutiktų Reicho vadas, pasireikštų Lietuvos žemėje.'' <ref name="antanassmetona">{{cite book|first=Antanas |last=Smetona |title=Antano Smetonos korespondencija 1940-1944. |publisher=Vytauto Didžiojo universiteto leidykla |year=1999| isbn=998650130X |pages=8}}</ref>
 
Dėl įsikūrimo Berlyne ir bendradarbiavimo su [[fašistinė Vokietija|fašistinės Vokietijos]] valdžios organais, LAF veikla buvo traktuojama nevienareikšmiškai. Žydų vertinimu, tai buvo marionetinė organizacija, padėjusi įgyvendinti nacių užmačias. Buvusio prezidento [[Antanas Smetona|A. Smetonos]] vertinimu, jos veikla buvo inspiruota Vokietijos.<ref>{{cite web|url=http://www.aidai.us/index.php?option=com_content&task=view&id=1308&Itemid=148 |title= Kazys Škirpa: Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti. 1975. |accessdate=2012 m. rugpjūčio 22 d.}}</ref> Dabartinėje Lietuvos istorijoje LAF sudarytos Laikinosios vyriausybės ir Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1941 m. birželio 23 d. legitimumas nepripažįstami. Atiduodama pagarba LAF ir Laikinosios vyriausybės siekiams dėl Lietuvos nepriklausomybės, tačiau raginama suvokti ir pasmerkti šių organizacijų pronacistinę antisemitinę ideologiją.<ref>[http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/akademikai-jambrazeviciaus-brazaicio-perlaidojimas-didele-moraline-klaida.d?id=58904601 Akademikai: J.Ambrazevičiaus-Brazaičio perlaidojimas – didelė moralinė klaida] Nuoroda tikrinta 2012 m. rugsėjo 9 d.</ref>