Lietuvių aktyvistų frontas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Lietuvių aktyvistų frontas''' ('''LAF, Lietuvių aktyvistai''')  – [[antisovietinis pasipriešinimas|antisovietinio pasipriešinimo]] organizacija, veikusi 1940-1941 1940–1941 m, parengusi ir įvykdžiusi [[1941 m. Birželio sukilimas|1941  m. Birželio sukilimą]].

LAF veiklos pagrindiniai židiniai buvo [[Berlynas|Berlyne]], [[Kaunas|Kaune]] ir [[Vilnius|Vilniuje]].

Berlyne LAF sudarė [[voldemarininkai]], [[Vairas (žurnalas)|vairininkai]] ir kiti Lietuvos dešinieji radikalūs pabėgę iš sovietų okupuotos Lietuvos. Jiems vadovavo nepriklausomos Lietuvos įgaliotinis Berlyne, [[Kazys Škirpa]], kuris bendradarbiavo su [[Nacių Vokietija|nacių Vokietijos]] užsienio reikalų ministerija ir jos karine žvalgyba, [[abveras|abveru]]. <ref name="truskalietuviaiirzydai">{{cite book|first=Liudas |last=Truska |chapter=Lietuvių ir žydų santykių krizė SSRS okupacijos metais (1940-1941) |title=Lietuviai ir žydai nuo XIX a. pabaigos iki 1941 m. birželio : antisemitizmo Lietuvoje raida |publisher=Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla |year=2005| isbn=9955200405 |pages=235}}</ref>

Dėl įsikūrimo Berlyne ir bendradarbiavimo su [[fašistinė Vokietija|fašistinės Vokietijos]] valdžios organais, LAF veikla buvo traktuojama nevienareikšmiškai. Žydų vertinimu, tai buvo marionetinė organizacija, padėjusi įgyvendinti nacių užmačias. Buvusio prezidento [[Antanas Smetona|A. Smetonos]] vertinimu, jos veikla buvo inspiruota Vokietijos.<ref>{{cite web|url=http://www.aidai.us/index.php?option=com_content&task=view&id=1308&Itemid=148 |title= Kazys Škirpa: Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti. 1975. |accessdate=2012 m. rugpjūčio 22 d.}}</ref> Dabartinėje Lietuvos istorijoje LAF sudarytos Laikinosios vyriausybės ir Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1941  m. birželio 23 d. legitimumas nepripažįstami. Atiduodama pagarba LAF ir Laikinosios vyriausybės siekiams dėl Lietuvos nepriklausomybės, tačiau raginama suvokti ir pasmerkti šių organizacijų pronacistinę antisemitinę ideologiją.<ref>[http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/akademikai-jambrazeviciaus-brazaicio-perlaidojimas-didele-moraline-klaida.d?id=58904601 Akademikai: J.Ambrazevičiaus-Brazaičio perlaidojimas  – didelė moralinė klaida] Nuoroda tikrinta 2012  m. rugsėjo 9 d.</ref>

Veikloje skiriami trys etapai:

* organizavimasis ir sukilimo parengimas pirmosios sovietų okupacijos metu,

* sukilimo vykdymas Vokietijos karo su SSRS pradžioje,

Organizacija įsteigta lietuvių politinių pabėgėlių 1940  m. lapkričio 17 d. [[Berlynas|Berlyne]], [[Lietuva|Lietuvos]] įgaliotojo ministro ir pasiuntinio [[Vokietija|Vokietijoje]] [[Kazys Škirpa|Kazio Škirpos]] iniciatyva. Jos tikslas sutelkti visas tautos jėgas į Lietuvių aktyvistų frontą kovai prieš [[SSRS]] įvykdytą [[Lietuva|Lietuvos]] [[okupacija|okupaciją]] ir parengti [[sukilimas|sukilimą]] valstybės [[suverenumas|suverenumui]] atkurti. LAF steigiamąjį protokolą pasirašė 28 asmenys: [[Kazys Ambraziejus]], [[Pranas Ancevičius]], [[Kazys Barauskas]], [[Martynas Brakas]], [[Klemensas Brunius]], [[Jonas Čiuberkis]], [[Aleksandras Danta]], [[Tomas Bronius Dirmeikis]], [[Jonas Dženkaitis]], [[Juozas Dženkaitis]], [[Ernestas Galvanauskas]], [[Stasys Yla (1908)|Stasys Yla]], [[Juozas Jurkūnas]], [[Petras Karvelis]], [[Juozas Katilius]], [[Martynas Kavolis]], M. Kukutis, [[Antanas Maceina]], [[Jonas Našliūnas]], [[Jonas Pyragius]], [[Juozas Pyragius]], [[Stasys Puodžius]], [[Bronys Raila]], [[Rapolas Skipitis]], [[P. Skurauskas]], [[Kazys Škirpa]], [[Antanas Valiukėnas]], [[Jonas Viliušis]]. Steigėjai atstovavo įvairias politines pažiūras (9 [[tautininkai]], 6 [[voldemarininkai]], 3 [[liaudininkai]], 3 [[Lietuvos krikščionys demokratai|krikščionys demokratai]], 3 [[ateitininkai]], [[socialdemokratai|socialdemokratas]] ir 3 nepartiniai) bei įvairius socialinius-profesinius sluoksnius. Užsienio centro vadovybę sudarė [[Kazys Škirpa]] (LAF vadas, pirmininkas) ir patariamoji (patikėtinių) taryba: [[Ernestas Galvanauskas]], [[Rapolas Skipitis]], [[Klemensas Brunius]], [[Antanas Valiukėnas]], [[Antanas Maceina]], [[Karolis Žalkauskas]].

Vėliau sudaryta 20 komisijų rengusių projektus būsimam Lietuvos gyvenimui. Jų pirmininkais buvo pakviesti: 1) doc. dr. [[Antanas Maceina]] — – ideologijos komisijai, 2) inž. [[Klemensas Brunius]] — – organizacijos, 3) inž. [[Ernestas Galvanauskas]] — – finansų, 4) dr. [[Aleksandras Danta]] — – prekybos, 5) pulk. ltn. inž. [[Kazys Ambraziejus]] — – pramonės, 6) dr. [[Petras Karvelis]] — – žemės ūkio, 7) dr. [[Pranas Ancevičius]] — – darbo ir socialinės apsaugos, 8) dr. [[Martynas Brakas]] — – teisingumo, 9) prokur. [[Karolis Žalkauskas]] — – administracijos, 10) adv. [[Rapolas Skipitis]] — – užsienio lietuvių, 11) redakt. [[Vytautas Alantas]] — – kultūros, 12) kun. prof. [[Stasys Yla]] — – dorovingumo, 13) inž. [[Jonas Augustaitis]] — – susisiekimo, 14) gen. [[Stasys Raštikis]] — – krašto apsaugos, 15) dr. [[Veronika Karvelienė]] — – moterų, 16) dr. [[Tomas Bronius Dirmeikis]] — – politikos, 17) redakt. [[Bronys Raila]] — – propagandos, 18) dr. [[Juozas Jurkūnas]] —jaunuomenės, 19) maj. [[Stasys Puodžius]] — – ryšių su kraštu, ir 20) polic. kpt. [[Jonas Dženkaitis]] — – saugumo reikalams. <ref name="škirpa_sukilimas">{{cite book|first=Kazys |last=Škirpa |title=Sukilimas |publisher=Franciscan Fathers Press |year=1973|url=http://www.partizanai.org/failai/html/skirpa-sukilimas.htm}}</ref>

LAF pradžia [[Lietuva|Lietuvoje]] buvo 1940  m. spalio 9 d. [[Kaunas|Kaune]] įvykęs slaptas pogrindininkų pasitarimas, kuriame nutarta sukurti visą [[Lietuva|Lietuvą]] apimančią [[Rezistencija|rezistencijos]] organizaciją ir pasirengti atgauti nepriklausomybę pasinaudojus būsimu [[Vokietija|Vokietijos]] karu su [[SSRS]]. 1940  m. gruodžio 15 d. užmezgus pirmąjį ryšį su užsieniniu centru, organizacija pradėjo vadintis LAF vardu, [[Vilnius|Vilniaus]] ir [[Kaunas|Kauno]] štabai sudarė Vyriausiąjį LAF štabą ir kartu su užsienio štabu  – Vyriausiąją LAF vadovybę.

LAF buvo organizuojama penketukų schema: koviniam vienetui iš 5 prisiekusių narių vadovavo atsargos karininkas, kuris palaikė ryšius su centru. Koviniai vienetai buvo steigiami įstaigose, įmonėse, universitetuose, kariuomenėje. LAF nariai ginklavosi, daugino ir platino slaptą literatūrą. Pogrindinės spaudos skaitytojai, rėmėjai, patriotinio nusiteikimo asmenys buvo įrašomi į bendruosius aktyvistų sąrašus, nereikalaujant priesaikos. Apskrityse savarankiškai susikūrusios pogrindžio grupės (Lietuvos apsaugos gvardija, Geležinio Vilko partizanai ir kt.) saugumo sumetimais į aktyvistus nebuvo reorganizuojamos, vykdydavo tik bendrąsias LAF štabo direktyvas.

Pats organizacijos centras buvo padalytas: Vilniuje sutelktas karinis politinis štabas, Kaune  – organizacinis. LAF centrai neturėjo griežtos hierarchinės struktūros. Viso Lietuvos LAF vadu buvo laikomas gen. štabo mjr. [[Vytautas Bulvičius]]. Vilniaus štabą sudarė kariškiai [[Juozas Kilius]], [[Juozas Sadzevičius]], [[Pranas Gužaitis]], civiliai [[Vladas Nasevičius]], [[Pranas Padalskis]] ir kt. Kauno štabą sudarė daugiausia universiteto akademinis jaunimas bei dėstytojai [[Juozas Milvydas]], [[Pilypas Žukauskas]], [[Adolfas Damušis]], [[Leonas Prapuolenis]], [[Bronius Stasiukaitis]], [[Jonas Pajaujis]], [[Vytautas Stonis]] ir kt.

1941  m. kovo 24 d. datuoti griežtai slapti "Lietuvai„Lietuvai išlaisvinti nurodymai"nurodymai“ kuriuos [[Kazys Škirpa]] savo bute davė ypatingajam Vilniaus ryšininkui [[Mykolas Naujokaitis | Mykolui Naujokaičiui]] paskaityti, kad juos perduotų žodžiu. Devyniolikos puslapių dokumentas išdėstė kaip rengtis ir siekti Lietuvos nepriklausomybės atstatymo ir ta proga išbaidyti [[Lietuvos žydai | Lietuvos žydus]], kad [[Holokaustas Lietuvoje | jų Lietuvoje išvis nebūtų]]. Šiem tikslam įgyvendinti buvo kuriamas [[Tautos darbo apsaugos batalionas]]. <ref name="sukilimas">{{cite web |url=http://www.partizanai.org/failai/html/skirpa-sukilimas.htm |title=Kazys Škirpa. Sukilimas. |accessdate=2012 m. spalio 25 d.}}</ref> <ref name="LietuvaiIslaisvintiNurodymai11">{{cite book|first=Liudas |last=Truska |first=Vygantas |last=Vareikis |chapter=Lietuvai Išlaisvinti Nurodymai |title=Holokausto prielaidos: antisemitizmas Lietuvoje : XIX a. antroji pusė-1941 m. birželis |publisher=Margi raštai, Vilnius |year=2004| isbn=9986092809 |url=http://www.ms.lt/saltiniai/LietuvaiIslaisvintiNurodymai11.jpg |pages=255}}</ref> <ref name="LietuvaiIslaisvintiNurodymai15">{{cite book|first=Liudas |last=Truska |first=Vygantas |last=Vareikis |chapter=Lietuvai Išlaisvinti Nurodymai |title=Holokausto prielaidos: antisemitizmas Lietuvoje : XIX a. antroji pusė-1941 m. birželis |publisher=Margi raštai, Vilnius |year=2004| isbn=9986092809 |url=http://www.ms.lt/saltiniai/LietuvaiIslaisvintiNurodymai15.jpg |pages=259}}</ref> Per patikimiausius ryšininkus tekstas buvo perteikiamas pogrindžio centrams pakartotinai balandžio 18, gegužės 5, 8, 12 ir 19 dienomis. Pora savaičių prieš karą buvo surizikuota perteikti patį tekstą, kiek sutrumpintą. "Apie teksto gavimą buvo susilaukta patvirtinimo raštu. Todėl LAF vadovaujamoji grandis Berlyne galėjo jaustis tikra, jog jokių nesusipratimų negalės kilti ir kad pogrindžio centrai žinos, kaip jiems laikytis ir ką daryti. " <ref name="sukilimas">{{cite web |url=http://www.partizanai.org/failai/html/skirpa-sukilimas.htm |title=Kazys Škirpa. Sukilimas. |accessdate=2012 m. spalio 25 d.}}</ref> 1975  m. Kazys Škirpą šį dokumentą pristatė savo prisiminimuose be antižydiškų teiginių. <ref name="akiraciai">{{cite web |url=http://www.akiraciai.lt/Akiraciai/Istorija2/Aktualios-XX-amziaus-Lietuvos-istorijos-temos-menrastyje-Akiraciai-1988-1995-m |title=Mindaugas Tamošaitis. Aktualios XX amžiaus Lietuvos istorijos temos mėnraštyje „Akiračiai“ 1988-1995 m. |accessdate=2012 m. spalio 23 d.}}</ref>

1941  m. vasario–balandžio men. buvo parengtas bendrasis sukilimo planas (autoriai [[Vytautas Bulvičius|V. Bulvičius]], [[Juozas Kilius|J. Kilius]], [[Kazimieras Antanavičius|K. Antanavičius]], [[Juozas Vėbra|J. Vėbra]]) ir jo variantai atskiroms vietovėms. Abu štabai planavo sukilimą pradėti savajame mieste, o vadovavimą perimtų tas, kurio vietovėje susidarytų palankesnės sąlygos. Buvo numatoma užimti ir saugoti svarbiausius susisiekimo mazgus, tiltus, telegrafo ir telefono stotis, elektros jėgaines. Vilniaus štabas planavo sukilimą [[29-as teritorinis šaulių korpusas|29-ame teritoriniame šaulių korpuse]], sudarytame iš buvusios [[Lietuvos kariuomenė]]s. [[Kaunas|Kauno]] štabas parengė planą pasinaudoti [[Kauno radijo stotis|radijo stotimi]] ir [[Kauno radiofonas|radiofonu]] skelbiant sukilimą.

Iš užsienio LAF centro gautos žinios apie užsienyje prognozavo karo, o tuo pačiu ir sukilimo pradžią 1941 05 01–10. Tai suaktyvino pogrindžio veiksmus ir okupantų saugumo pajėgoms per pogrindinės literatūros platintojus pavyko užčiuopti dalies kovinių vienetų pėdsakus ir 1941  m. balandžio–birželio mėn. įvykdyti masinius suėmimus. Dėl priklausymo LAF suimta ir šalies kalėjimuose tardoma apie 400 žmonių. Ypač nukentėjo Vilniaus centras: 1941  m. birželio 7-21 d. suimta 14 štabo narių, tarp jų [[Vytautas Bulvičius|V. Bulvičius]], [[Juozas Kilius|J. Kilius]], [[Vladas Nasevičius|V. Nasevičius]] ir kt.

Sukilimo vykdymo iniciatyvą ir vadovavimą perėmė [[Kaunas|Kauno]] LAF štabas. Veikdamas Vyr. LAF vadovybės vardu 1941  m. birželio 23 d. paskelbė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą ir [[Laikinoji Vyriausybė|Laikinosios Vyriausybės]] sudarymą. Sukilimo metu LAF iš pogrindinės organizacijos virto karine sukilėlių organizacija, turinčią savo kovos (partizanų) būrius  – Tautinę Darbo apsaugą. Narių skaičius išaugo iki 36 tūkst. žmonių, kas sudarė ne mažiau trečdalio visų sukilimo dalyvių.

Birželio 23 d. 9 val. 28 min. per atgijusį [[Kauno radiofonas|Kauno radiją - – radiofoną]], [[Leonas Prapuolenis]] pranešė apie sukilusį Kauną ir perskaitė trumpą deklaraciją apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą:

''Susidariusi Laikinoji ir naujai atgimstančios Lietuvos vyriausybė šiuo skelbia atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę. Prieš viso pasaulio tyrąją sąžinę jaunoji Lietuvos valstybė entuziastingai pasižada prisidėti prie Europos organizavimo naujais pagrindais. Žiauraus bolševikų teroro iškankinta lietuvių tauta ryžtasi kurti savo ateitį tautinės vienybės ir socialinio teisingumo pagrindais.'' <ref name="dokumentai">{{cite web |url=http://www.anarchija.lt/teorija/2653-holokausto-pradzia-lietuvoje-lietuvos-aktyvistu-fronto-laf-dokumentai|title=Holokausto pradžia Lietuvoje. Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) dokumentai |accessdate=2012 m. lapkričio 11 d.}}</ref>

Po to buvo perskaityta [[Laikinoji Vyriausybė|Laikinosios Vyriausybės]], vadovaujamos [[Juozas Ambrazevičius-Brazaitis|J. Ambrazevičiaus]], sudėtis. Nuskambėjo [[Lietuvos himnas]]. Šiuos pranešimus diktoriai keliomis kalbomis kartojo keletą kartų. [[Europa]] sužinojo, kad Lietuvoje vyksta antisovietinis sukilimas.

# ''...… Naujoji Lietuvos valstybė bus atstatyta pačios lietuvių tautos narių jėgomis, darbu, širdimi ir išmintimi. Žydai iš jos pašalinami visiškai ir visiems laikams...laikams…''

''Tad visi ruoškimės į kovą ir pergalę  – už lietuvių tautos laisvę, už lietuvių tautos apsivalymą, už nepriklausomą Lietuvos valstybę, už skaidrią ir laimingą ateitį.'' <ref name="alperavicius">{{cite web |url=http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-06-26-lietuvos-zydu-bendruomene-del-pastarojo-meto-megejisku-1941-m-laikinosios-vyriausybes-vaidmens-vertinimu-masines-informacijos-priemonese/84517/comments/2#list|title=Lietuvos žydų bendruomenė: Dėl pastarojo meto mėgėjiškų 1941 m. Laikinosios Vyriausybės vaidmens vertinimų masinės informacijos priemonėse |accessdate=2012 m. lapkričio 11 d.}}</ref>

Pasiekus sukilimo užsibrėžtą tikslą, LAF veikė viešai, leido dienraštį [[Į laisvę (dienraštis)|"Į„Į Laisvę"Laisvę“]] (Kaune), savaitraščius "Laisvas„Laisvas žodis"žodis“(Kėdainiuose), "Naujosios„Naujosios Biržų žinios"žinios“ (Biržuose), [["Tėvynė"]] (Šiauliuose), [["Žemaičių žemė"]] (Telšiuose). LAF spauda buvo vienintelis to meto informacijos šaltinis visuomenei.

Nacių okupacijos pradžioje nepriklausomybės siekiančios organizacijos veikimas buvo trukdomas. Vokiečiai neleido grįžti į Lietuvą LAF vadui [[Kazys Škirpa|K. Škirpai]]. Organizacijai vadovavo LAF įgaliotinis Laikinojoje vyriausybėje [[Leonas Prapuolenis]] bei Kauno štabas. Jame didžiausią įtaką turėjo jaunosios katalikų generacijos sparnas (lyderiai [[Leonas Prapuolenis|L. Prapuolenis]], [[Adolfas Damušis|A. Damušis]]), besąlygiškai rėmęs [[Laikinoji Vyriausybė|Laikinosios Vyriausybės]] veiksmus bei valstybės nepriklausomybės reikalavimą. Dalis LAF narių, įsteigusių [[Lietuvių nacionalistų partija|Lietuvių nacionalistų partiją]], buvo linkę į kompromisus su okupacine valdžia ir žadėjo nekelti nepriklausomybės klausimo mainais už legalų politinį veikimą. Sukurstyti [[gestapo]] jie liepos 24 d. naktį bandė įvykdyti [[pučas|pučą]] prieš [[Laikinoji Vyriausybė|Laikinąją Vyriausybę]] bei jį remiantį LAF štabą, perimti dienraščio [[Į laisvę (dienraštis)|"Į„Į laisvę"laisvę“]] leidybą. Tačiau nei [[Lietuvių nacionalistų partija|LNP]] pavyko perimti LAF organizacinio aparato nei LAF štabui atkurti vienybę. Vokiečiams įsteigus civilinę administraciją, Lietuvos vyriausybės veikimas rugpjūčio 5 d. oficialiai buvo nutrauktas.

1941  m. rugsėjo 21 d. naciai užėmė LAF štabo patalpas, suėmė įgaliotinį L. Prapuolenį ir išsiuntė į [[Dachau koncentracijos stovykla|Dachau koncentracijos stovyklą]]. Memorandumą pasirašiusieji pasižadėjo nesiimti politinės veiklos. Rugsėjo 22 d. LAF buvo uždarytas, jo turtas konfiskuotas.

Dauguma LAF narių perėjo į pogrindį ir pradėjo naują [[antinacinė razistencija|antinacinės rezistencijos]] sąjūdį. Dėl vidinių tautinės orientacijos krypčių prieštaravimų nebuvo įmanoma atgaivinti LAF tipo organizacijos veiklos pogrindyje. Buvę LAF nariai diferencijavosi pagal pasaulėžiūros bei partinius interesus: jaunieji katalikai, [[ateitininkai]] susibūrė į [[Lietuvių frontas|Lietuvių frontą]], liberalūs [[tautininkai]] įkūrė [[Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga|Lietuvos laisvės kovotojų sąjungą]], [[liaudininkai]] ir [[socialdemokratai]] - – [["Nepriklausoma Lietuva"|„Nepriklausomą Lietuvą“]]. Dalis karininkų įstojo į slaptą karinę [[Lietuvos laisvės armija|Lietuvos laisvės armiją]].

LAF turėjo parengusi bendrosios programos metmenis, bet pati programa oficialiai turėjo būti patvirtinta didžiojo kongreso po nepriklausomybės atgavimo. Dėl šios priežasties negalima kalbėti apie vientisą aktyvistų ideologiją ir atskirų asmenų pareiškimus to meto spaudoje priskirti oficialiai reiškiamai LAF nuomonei. Šiuose metmenyse bandoma suderinti skirtingas pasaulėžiūras bei politines pakraipas, buvo madingų organinės, socialinės valstybės koncepcijų bei neišvengiamų aplinkos įtakų  – vadizmo, kraštutinio nacionalizmo elementų.

Prieš nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karą, LAF vykdė [[antisemitizmas | antisemitinę]] veiklą, tapačią tuometinei oficialiai [[fašizmas | fašistinei]] [[propaganda | propagandai]]. Kurstydami Lietuvoje antisovietines nuotaikas, kartu LAF kurstė antižydiškąsias, prilygindami [[žydai|žydus]] sovietiniams okupantams, laikydami juos vienu blogiu, ištikusiu Lietuvą. Savo atsišaukimuose LAF atšaukė [[Vytautas|Vytauto]] žydams suteiktas teises Lietuvoje, įspėjo žydus tuoj pat palikti Lietuvos žemę ir kt.<ref>[http://www.lka.lt/EasyAdmin/sys/files/holokaustas.pdf] Elmantas Meilus. „Holokaustas, arba Lietuvos tragedija“ (1941–1944), p. 30</ref> Po 1941  m. birželio 23 d. sukilimo [[Lietuvos laikinoji vyriausybė | Laikinoji vyriausybė]] nieko nepadarė, kad būtų sustabdyta antižydiška propaganda Lietuvos spaudoje. Priešingai, Vyriausybės ministras [[Balys Vitkus]] per radiją skelbė: „''Šiandien sunku pas mus rasti lietuvišką šeimą, kurios nebūtų palietusi žydiškai bolševikiško budelio ranka''“.<ref>[http://www.lka.lt/EasyAdmin/sys/files/holokaustas.pdf] Elmantas Meilus. „Holokaustas, arba Lietuvos tragedija“ (1941–1944), p. 33</ref> Laikinoji vyriausybė nestabdė Kaune vykusių žydų pogromų. Jie nesulaukė nė oficialios reakcijos.<ref>{{cite web |url=http://www.komisija.lt/Files/www.komisija.lt/File/Tyrimu_baze/Naciu%20okupacija/Zydu%20naikinimas%201941%20m.%20vasara/S.Suziedelis,%20C.Dieckmann_Isvados_red%2020050506.pdf|title= Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti išvados |accessdate=2012 m. rugpjūčio 16 d.}}</ref>, kaip pagarsėjusios [[Lietūkio garažo žudynės|Lietūkio garažo žudynės]] vidury dienos, matant miniai žmonių.

Nors štabo atsišaukimuose matyti nacistinės ideologijos bruožų, tiesiogai griebtis žydų žudynių juose nebuvo raginama.<ref name='j'>[http://www.lrytas.lt/-13469391791345794644-p2-rusijos-istorik%C5%B3-akibrok%C5%A1tas-j-stalinas-buvo-lietuvos-geradaris.htm Artūras Jančys (2012)]. Rusijos istorikų akibrokštas: J. Stalinas buvo Lietuvos geradaris. </ref>. Atšaukimuose kaip <ref>Masinės žudynės Lietuvoje (1941-19441941–1944). Dokumentų rinkinys. I dalis, V. 1965, cit. nubausti (visgi ne "žudyti"„žudyti“) tik tuos ''kurie išskirtinai pasižymėjo Lietuvos valstybės išdavimo ir lietuvių tautiečių persekiojimo, kankinimo ar skriaudimo veiksmais</ref> siūloma žydus ištremti.

== Nuorodos ==

* [http://www.voruta.lt/1941-m-lietuvos-laikinosios-vyriausybes-atsiradimo-aplinkybes 1941  m. Lietuvos laikinosios vyriausybės atsiradimo aplinkybės]

* [[Valentinas Brandišauskas|V. Brandišauskas]]. Siekiai atkurti [[Lietuva|Lietuvos]] valstybingumą (1940 06  – 1941 09), [[Vilnius]] 1995

* [[Arūnas Bubnys|A. Bubnys]]. [[Vokiečiai|Vokiečių]] okupuota [[Lietuva]] (1941 – 19441941–1944). [[Vilnius]] 1998.

* [http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/1998-2000/195/uz_Atlanto.htm Vilius Kavaliauskas. Už Atlanto - – apie skausmingus Lietuvos kariškiams metus.]

* [http://www.zilionis.lt/history/narutis2.htm Gediminas Zemlickas. Pasaulyje - – kaip savo namuose.]

== Šaltiniai ==