20:55, 24 kovo 2014 versija taisyti Tocekas (aptarimas \| indėlis) 28 524 keitimai rv ← Prieš tai darytas keitimas		20:56, 24 kovo 2014 versija taisyti anuliuoti Tocekas (aptarimas \| indėlis) 28 524 keitimai S vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:Diaphragmatic_breathing.gif\|thumb\|300px\|right\|'''''Kvėpavimas''''']] '''Kvėpavimas''' – nenutrūkstantis [[biologija\|biologinis]] procesas, kurio metu [[kvėpavimo sistema\|kvėpavimo organai ir kvėpavimo takai]] dalyvauja [[deguonis\|deguonies]] įsisavinime ir [[anglies dioksidas\|anglies dioksido]] pašalinime. [[Organizmas]] deguonį nuolat gauna iš aplinkos. eilutė 6 ⟶ 5: Žinduolių kvėpavimas susideda iš kelių etapų: * Plaučių vėdinimas (ventiliacija) – įkvepiamas oras patenka į [[Plaučių alveolė\|alveoles]]; * Išorinis kvėpavimas – dujų apykaita [[plautis\|plaučių]] alveolėse. Deguonis dėl [[parcialinis slėgis\|parcialinių slėgių]] skirtumo [[difuzija\|difuziškai]] iš alveolių patenka į [[kraujas\|kraują]], o anglies dioksidas – iš kraujo į alveoles; * Deguonies pernaša – deguonis kraujyje iš plaučių kraujagyslių su krauju keliauja į kapiliarus [[audinys\|audiniuose]], o anglies dioksidas – iš audinių [[kapiliaras\|kapiliarų]] į plaučių kraujagysles; * Dujų apykaita kapiliaruose tarp kraujo ir audinių; * Vidinis, arba audinių kvėpavimas – deguonis panaudojamas deguoninei energijos gavybai [[mitochondrija\|mitochondrijose]], susidaro anglies dioksidas. === Plaučių vėdinimas === Vidutiniškai žmogus įkvepia 16-20 kartų per minutę. Moterys kvėpuoja dažniau, vyrai rečiau. Žmogui [[miegas\|miegant]] kvėpavimas sulėtėja iki 12 kartų per minutę. Tačiau dėl fizinio krūvio kvėpavimas padažnėja iki 60 kartų per minutę. Taip pat padažnėja [[aukštikalnės]]e, susijaudinus ar išsigandus. eilutė 27 ⟶ 26: == Kvėpavimų įvairovė == Kiti organizmai kvėpuoja kitaip, tai priklauso nuo jų gyvenamosios aplinkos ir kūno sandaros. ~~<br />~~ * '''[[Paukščiai]]''' - jų kvėpavimas ypatingas tuo, kad jų plaučių sandara ne alveolinė, o [[parabronchas\|parabronchinė]], skrisdami jie naudoja [[Dvigubas kvėpavimas\|dvigubą kvėpavimą]], kuriame svarbūs [[oro maišas\|oro maišai]]. <br />▼ ▲* '''[[Paukščiai]]''' - – jų kvėpavimas ypatingas tuo, kad jų plaučių sandara ne alveolinė, o [[parabronchas\|parabronchinė]], skrisdami jie naudoja [[Dvigubas kvėpavimas\|dvigubą kvėpavimą]], kuriame svarbūs [[oro maišas\|oro maišai]]. ~~<br />~~ * '''[[Varliagyviai]]''' - – kvėpuoja plaučiais (jų plaučių vėdinimo mechanizmas kitoks, negu žinduolių) ir oda. Vandeniniai varliagyviai ir varliagyvių lervos kvėpuoja [[žiaunos\|žiaunomis]] ir oda. ~~<br />~~ * '''[[Žuvys]]''' - – kvėpuoja žiaunomis. Jų žiaunos vėdinamos dviem būdais. ''Taraninis kvėpavimas'' – žuvis plaukia išsižiojusi, ir vanduo teka per burną ir žiaunų lapelius, aprūpindamas deguonimi. Kai kurios jūrų žuvys ([[tunai]], [[skumbrės]]) kvėpuoja tik šiuo būdu. Nejudančios ar lėtai judančios žuvys kvėpuojančiai dūsta žiaunų dangtelių judesiais įsiurbdamos vandenį pro burnos angą į burnos ertmę, o po to suspausdamos dangtelius ir išvarydamos vandenį pro žiaunų plyšius. [[Kremzlinės žuvys\|Kremzlinių žuvų]] ([[rykliai\|ryklių]] ir kt.) žiaunų vėdinimo mechanizmas kitoks, nes jos neturi žiaunų dangtelių.~~<br />~~ * '''[[Vabzdžiai]]''' - – kvėpuoja trachėjomis, [[voragyviai]] [[trachėja\|trachėjomis]] ir [[plaučiai]]s (smulkios erkutės – ir difuziškai pro kūno paviršių), [[vėžiagyviai]] – žiaunomis. ~~<br />~~ * '''[[Kirmėlė]]s''' – kūno paviršiumi ar žiaunomis (sėsliosios [[daugiašerės žieduotosios kirmėlės\|daugiašerės kirmėlės]]).

Kvėpavimas: Skirtumas tarp puslapio versijų