Kvėpavimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 14:
Tai nosies ertmė, nosiaryklė, gerklos, trachėja, bronchai.
== Nosies ertmė
Nosies ertmę sudaro''':'''
▲● '''kaulinė''' ir''' kremzlinė pertvara''' - padalina nosies ertmę į dešiniąją ir kairiąją puses, padidina paviršiaus plotą;
▲● '''landos''' - padidina nosies ertmės paviršiaus plotą, sušildo ir sudrėkina įkvėptą orą;
▲● '''gleivinėje''' esančios liaukos išskiria gleives, kurios sulaiko ir nukenksmina svetimkūnius;
▲● '''virpamasis epitelis''' - iškloja kvėpavimo takus, blakstienėlės pašalina į išorę patekusias dulkes ir svetimkūnius.
Pro nosiaryklę oras patenka į gerklas.
== Gerklos
Gerklas sudaro:
Priekinę trachėjos sienelę sudaro kremzliniai pusžiedžiai, sujungti raumenimis ir raiščiais. Apsaugo nuo uždusimo. Bronchų sieneles sudaro kremzliniai žiedai, kurie neleidžia susiaurėti spindžiui, šakojasi į bronchioles.
== Plaučiai ==
▲● '''kremzlės''' - sudaro sieneles, sujungtas raumenimis ir raiščiais, apsaugo žmogų nuo uždusimo;
* Alveolės - plonasienės oro pūslelės. Sienelę sudaro vienas ląstelių sluoksnis, todėl lengvai vyksta difuzija. Plaučius sudaro ne viena didelė, o labai daug mažų alveolių - tai padidina paviršiaus plotą. Vidinį paviršių dengia biologiškai aktyvių medžiagų plėvelė, kuri neleidžia alveolėms subliūkšti ir naikina mikroorganizmus. Paviršius būna drėgnas, todėl dujos lengvai ištirpsta. Alveoles apraizgo tankus kapiliarų tinklas, kapiliarų sienelės sudarytos iš vieno ląstelių sluoksnio, tai sąlygoja efektyvią dujų apykaitą, palaiko dujų koncentracijos gradientą.
* Plaučių krūtinplėvė dengia plaučių paviršių.
▲● '''antgerklis''' - saugo, kad į gerklas nepatektų ryjamo maisto, jas uždaro;
* Krūtinplėvės ertmė yra aplink plaučių krūtinplėvę, kurioje esama šiek tiek skysčio, mažinančio trintį kvėpuojant.
* Pasieninė krūtinplėvė dengia krūtinės ląstą iš vidaus.
▲● '''balso aparatą''' sudaro '''balso plyšys''' ir '''balso stygos''', iškvepiamas oras jas virpina ir susidaro garsas.
== Žinduolių kvėpavimas ==
Žinduolių kvėpavimas susideda iš kelių etapų:
eilutė 62 ⟶ 61:
Kiti organizmai kvėpuoja kitaip, tai priklauso nuo jų gyvenamosios aplinkos ir kūno sandaros. <br />
* '''[[Paukščiai]]''' - jų kvėpavimas ypatingas tuo, kad jų plaučių sandara ne alveolinė, o [[parabronchas|parabronchinė]], skrisdami jie naudoja [[Dvigubas kvėpavimas|dvigubą kvėpavimą]], kuriame svarbūs [[oro maišas|oro maišai]].
* '''[[Varliagyviai]]''' - kvėpuoja plaučiais (jų plaučių vėdinimo mechanizmas kitoks, negu žinduolių) ir oda. Vandeniniai varliagyviai ir varliagyvių lervos kvėpuoja [[žiaunos|žiaunomis]] ir oda.
* '''[[Žuvys]]''' - kvėpuoja žiaunomis. Jų žiaunos vėdinamos dviem būdais. ''Taraninis kvėpavimas'' – žuvis plaukia išsižiojusi, ir vanduo teka per burną ir žiaunų lapelius, aprūpindamas deguonimi. Kai kurios jūrų žuvys ([[tunai]], [[skumbrės]]) kvėpuoja tik šiuo būdu. Nejudančios ar lėtai judančios žuvys kvėpuojančiai dūsta žiaunų dangtelių judesiais įsiurbdamos vandenį pro burnos angą į burnos ertmę, o po to suspausdamos dangtelius ir išvarydamos vandenį pro žiaunų plyšius. [[Kremzlinės žuvys|Kremzlinių žuvų]] ([[rykliai|ryklių]] ir kt.) žiaunų vėdinimo mechanizmas kitoks, nes jos neturi žiaunų dangtelių.
* '''[[Vabzdžiai]]''' - kvėpuoja trachėjomis, [[voragyviai]] [[trachėja|trachėjomis]] ir [[plaučiai]]s (smulkios erkutės – ir difuziškai pro kūno paviršių), [[vėžiagyviai]] – žiaunomis.
* '''[[Kirmėlė]]s''' – kūno paviršiumi ar žiaunomis (sėsliosios [[daugiašerės žieduotosios kirmėlės|daugiašerės kirmėlės]]).
| |||