Nevyriausybinė organizacija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 1:
'''Nevyriausybinė organizacija''' ({{en|non-governmental organization, NGO}})
== Požymiai ==
* Organizacinė forma (registruotas juridinis asmuo);
* (Prigimtinė) nepriklausomybė nuo valdžios ir valdymo institucijų
* Jei gaunamas pelnas, jis investuojamas į pagrindinę įstatuose numatytą veiklą, o ne
* Savivalda ir demokratiškas sprendimų priėmimas;
* Savanoriškumas
* Tarnavimas visuomenės labui, o ne individui ar šeimai.
== Tipai ==
* [[Tarptautinė nevyriausybinė organizacija|Tarptautinės NVO]], (angl. International nongovernmental organisation
* [[Verslą skatinančios NVO]], (angl. Business
* [[Aplinkosauginės NVO]], (angl. environmental Non Governmental Organisation
* [[Vyriausybės inicijuotos NVO]], (angl. government
* [[Pusiau autonominės NVO]], (angl. quasi
* [[Iš aukų egzistuojančios NVO]], (angl. Donor-Organized non
Klasifikuoti galima ir kitaip: pavyzdžiui, [[Pasaulio bankas]] prie NVO priskiria konsultacines organizacijas, atskirdamas jas nuo vykdančių bankines operacijas.
Eilutė 22:
== Samprata ==
Nevyriausybinės organizacijos [[terminas]] susiformavo verčiant iš anglų kalbos terminą „non governmental organization“. Dėl to, kokias konkrečiai organizacijas apima šis terminas, neretai nesutariama. V. Ilgius apibendrina, kad nevyriausybinių organizacijų terminas pačia plačiausia prasme gali apimti netgi bažnytines organizacijas, profesines sąjungas, savišalpos kasas, kooperatyvus, nepriklausomas visuomenės informavimo priemones bei nepriklausomas švietimo įstaigas, taip pat neformalius judėjimus. Tačiau nevyriausybinės organizacijos toli gražu neapima visų organizacijų, kurios nėra sukurtos viešosios valdžios institucijų. Terminui vieningesnį interpretavimą ir apibrėžtesnę prasmę suteikė L. Salomono išskirti ir plačiai pripažinti kriterijai.
Nevyriausybinės organizacijos yra:
Eilutė 45:
== Nevyriausybinės organizacijos Lietuvoje ==
Įvairių organizacijų, kurios galėtų būti priskiriamos trečiajam sektoriui, ištakų Europoje galima rasti jau
1937
Nevyriausybinių organizacijų atsiradimo istorija labiau yra siejama su 1991 m., kai Lietuva atgavo nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos. Tuo metu prasidėjo masinis ne pelno organizacijų kūrimasis. Apie 1994 m. buvo išleistas pirmasis Visuomeninių organizacijų įstatymas, kuriuo vadovaujantis kūrėsi nevyriausybinės organizacijos. Vėliau imta galvoti apie organizacijų įvairialypiškumą ir veiklos skirtumą, todėl laikui bėgant Lietuvos Respublikos Seimas priėmė dar keletą ne pelno organizacijų įstatymų, kas leido suskirstyti ne pelno organizacijas į keturias atskiras sferas. Visuomeninė organizacija (neretai šis apibūdinimas naudojamas visų ne pelno organizacijų apibūdinimui) tapo tik viena iš keturių nevyriausybines organizacijas reglamentuojančių įstatymų dalimi. Taigi šiuo metu Lietuvoje veikia keturi nevyriausybines organizacijas reglamentuojantys įstatymai – tai Visuomeninių organizacijų įstatymas, Asociacijų įstatymas, Viešųjų įstaigų įstatymas bei Labdaros ir paramos fondų įstatymas. Atsiradus kitiems, ne pelno organizacijas reglamentuojantiems įstatymams, iš esmės pasinaikino visuomeninių organizacijų kaip visų ne pelno organizacijų apibūdinimo terminas, kurį pakeitė nevyriausaybinė organizacija. ▼
▲Nevyriausybinių organizacijų atsiradimo istorija labiau yra siejama su 1991
== Literatūra ==
[[Kategorija:Nevyriausybinės organizacijos| ]]
|