Realizmas (tarptautiniai santykiai): Skirtumas tarp puslapio versijų

Antra, „realistai“ mano, kad valstybės yra nuolatinėje išgyvenimo kovoje tarpusavyje ir jų užsienio politika išskirtinai yra lemiama tos kovos. Tarptautinė sistema yra anarchiška ir negali sukurti ilgalaikių galios struktūrų. Pagrindinis valstybės tikslas yra jos pačios išgyvenimas, o tai geriausiai galima garantuoti valstybę darant galingesne nei kitos (potencialūs priešininkai). Dėl to valstybės siekia didinti savo galią, kurios pagrindiniai kintamieji yra valstybės teritorijos dydis (kai kurie autoriai nurodo ir apgyvendinimo būtinumą), [[Galia (tarptautiniai santykiai)|ekonominė ir karinė jėga]]. SvarbusK. realizmo teiginys yraWaltz taiteigia, kad galiavalstybės tarptautiniametarptautinėje lygmenyjesistemoje yrasiekia nuliopirmiausia sumosišlikimo, žaidimaso jį garantavus, t.konkurentabilumo yiki įmanomo didžiausio dominavimo. vienosKadangi valstybės galiaiyra visiškai priklausomos nuo savo išteklių ginant savo stiprėjantinteresus, kitostodėl valstybėsjų vykdoma užsienio politika plačiąja prasme siejasi su saugumo įgyvendinimu. Galima kelti prielaidą, kad saugumas valstybėje tiesiogiai siesis su turimų ginklų (kitųkarinės valstybiųjėgos) galiakiekiu: mažėjakuo turi daugiau karinės galios, tuo esi saugesnis. Tačiau turimų ginklų kiekio didinimas sukelia nesauguo jausmą aplinkiniams, kurie irgi ima ginkluotis, todėl randasi [[

Svarbus realizmo teiginys yra tai, kad galia tarptautiniame lygmenyje yra nulio sumos žaidimas, t. y. vienos valstybės galiai stiprėjant, kitos valstybės (kitų valstybių) galia mažėja.Dėl savo santykinio paprastumo politinis realizmas darė įtaką daugumai pokarinių Vakarų politikų. Žinomiausi realizmo atstovai tiek teorijoje, tiek praktikoje yra [[Henris Kisindžeris]], [[Hansas Joachimas Morgenthau]], [[Zbignevas Bžezinskis]].Svarbus yra skirtumas tarp klasikinio realizmo ir neorealizmo. Esminis skirtumas yra valstybės galios siekimo pagrindime.