Šiaurės Kaukazas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 17:
== Geografija ==
[[Vaizdas:Caucasus-political en.svg|thumb|left|300px|Šiaurės Kaukazą ir [[Užkaukazė|Užkaukazę]] sudarančios valstybės ir Rusijos Federacijos subjektai]]
Šiaurės Kaukazo regionas sudaro ilgą siaurą juostą. Geografinės regiono ribos yra [[Azovo jūros]] [[Kerčės sąsmauka]] (vakaruose) ir [[Kaspijos jūra]] (rytuose). [[Didysis Kaukazas|Didžiojo Kaukazo kalnagūbris]] regioną skiria nuo [[Pietų Kaukazas|Pietų Kaukazo]]. Tėra dvi perėjos, istoriškai jungusios Šiaurės Kaukazą su pietiniu - [[Darialio tarpeklis]] (Osetijoje) ir [[Derbento perėja]] (palei Kaspijos jūrą). Vakarinėje dalyje regionas apima ir dalį žemių į pietus nuo Didžiojo Kaukazo, iki [[Psou]] upės, kuri atskiria nuo [[Abchazija|Abchazijos]]<ref name="sovslovar">[http://slovari.yandex.ru/art.xml?art=geography/geo/geo3/geo-4213.htm Статья «Северный Кавказ»]. Словарь современных географических названий. Под общ. ред. акад. В. М. Котлякова. – Электронное издание. – Екатеринбург: У-Фактория, 2006.</ref>. Šiaurinė riba yra [[Kumos-Manyčiaus įduba]], kuri skiria nuo [[Ponto stepė]]s.
Regiono pietinė dalis kalnuota, bet į šiaurę leidžiasi į žemumas, kurių didžiausia – [[Kubanės žemuma]]. Svarbiausia regiono upė yra [[Kubanė]], kurios baseinas apima didžiąją dalį Prieškaukazės. Rytiniame Šiaurės Kaukaze svarbiausia upė yra [[Terekas]]. Regionas labai svarbus savo žemės ūkiu (žemės ūkio naudmenos užima daugiau kaip 70 % teritorijos).
Eilutė 61:
Pirmaisiais mūsų eros amžiais Šiaurės Kaukazą pasiekė indoeuropiečiai [[alanai]], kurie paėmė kontrolę didelėje regiono dalyje. Jie įsitvirtino Osetijoje, tarp zygų ir [[didojai|didojų]]. VIII a. regioną kontroliavo [[Chazarų kaganatas]].
Kuomet 965 m. chazarus sumušė [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusios]] kunigaikštis [[Sviatoslavas]], sumenko vieninga regiono kontrolė ir susidarė prielaidos konsoliduotis smulkioms vietos valstybėlėms. Chazarai liko kontroliuoti vakarinę Kaspijos jūros pakrantę, o kalnuotoje krašto dalyje valstybingumą sukūrė [[Alanija]], [[Dzurdzukija]], [[Didoja]], [[Chunzija]](Sariras), [[Lakzas]], [[
=== Tiurkizacija ir islamizacija ===
[[Vaizdas:Caucasus 1530 map de alt.svg|thumb|Kaukazo valstybės 1530 m.]]
XI a. kontrolę regione perėmė tiurkai [[kipčiakai]] ([[kumanai]]), sukūrę didelę nomadų imperiją [[Ponto stepės istorija|Ponto stepėje]]. XIII a. juos pakeitė mongolų [[Aukso Orda]], o šiai suirus – [[Krymo chanatas|Krymo]] ir [[Astrachanės chanatas|Astrachanės]] chanatai. Nors lygumų teritorijas kontroliavo šios klajoklių valstybės, tačiau kalnuotosios krašto dalies tautoms pavyko išsaugoti nepriklausomybę ar bent jau autonomiją nuo didžiųjų imperijų
Tiesa, stipriai keitėsi etninė krašto sudėtis: iš tiurkiškų imperijų šiaurėje į Šiaurės Kaukazą migravo įvairios tiurkiškai kalbančios gentys, tokios kaip [[kumykai]], [[nogajai]], [[balkarai]], [[karačiajai]] ir kt.
Be to, keitėsi ir krašto religija: krikščionybę keitė [[Islamas]]. Pirmiausia Islamas ėmė plisti iš pietų, pro Derbento perėją, todėl jau XIII a. pabaigoje šią naują religiją priėmė daug Dagestano tautelių. Jų tarpe iškilusi [[lakai|lakų]] valstybėlė su centru [[Gazikumuchas|Gazikumuche]] tapo aktyvia naujosios religijos propaguotoja, kuri skleidė Islamą krikščioniškame ir pagoniškame krašte. Jie rengė karo žygius net į Gruziją į pietus nuo Kaukazo bei į Cirkasiją. XV a. Islamas tapo vyraujančia krašto religija, nors išlaikyta ir daug pagoniškų tikėjimų.
Krašto islamizaciją pabaigė XVI a. Šiaurės Kaukazo didžiąją dalį nukariavusi [[Osmanų imperija]]. Osmanai į kraštą skverbėsi ir per Juodąją jūrą, taip nukariaudami Cirkasiją, tiek per Derbento perėją, taip užimdami Dagestaną.
=== Rusijos imperijoje ===
[[vaizdas:Güney Kafkasya 1801-1878.svg|thumb|Kaukazo šalių nukariavimas XIX a.]]
Nuo XVIII a. Šiaurės Kaukaze vis aktyvesnė tapo [[Rusijos imperija]]. Po 1768-1774 m. Rusijos-Turkijos karo, į jos orbitą buvo įtraukta visa [[Ponto stepė]], [[Krymas]] ir Šiaurės Kaukazas. Rusija įsitvirtino teritorijose iki Kubanės upės. [[Jekaterina II]] skatino kolonistų [[Kazokai|kazokų]] kėlimąsi čia. Nuo to laiko Kubanės regione gyvena reikšmingos ukrainiečių mažumos. 1778 m. nukariavus nogajų žemes, jos įjungtos kaip [[Kaukazo gubernija]] ir buvo sparčiai rusifikuojamos.
Pirmasis kalnuotas regionas, pasidavęs Rusijos įtakai buvo [[Osetija]], kuri atėjo į Rusijos globą siekdama išvengti Osmanų ir Krymo chanų puolimų. 1774-1806 m. osetinų (alanų) žemės perėjo Rusijos imperijai, ir čia pastatyta pirmoji rusų tvirtovė [[Vladikaukazas]]. Kadangi osetinai kontroliavo strategišką Darialio tarpeklį, Rusijai atsirado galimybė per čia nukariauti ir pietų Kaukazą. Krikščioniška Gruzija, buvusi iš karto už tarpeklio ir beveik iš visų pusių apsupta musulmoniškų tautų, dėl religinio panašumo su Rusija lengviau pasidavė prijungimui. Dauguma gruzinų kunigaikštysčių prisijungė XIX a. pradžioje. Visas Pietų Kaukazo (dab. Gruzijos, Armėnijos ir Azerbaidžano) nukariavimas buvo baigtas 1827 m.
[[vaizdas:Pyotr Nikolayevich Gruzinsky - The mountaineers leave the aul.jpg|thumb|left|Iš tėvynės tremiami cirkasai]]
Tačiau nei Dagestano, nei Cirkasijos, nei nachų teritorijų nukariavimas nebuvo toks lengvas. 1817-1864 m. su pertrūkiais vyko karas tarp Rusijos imperijos ir susivienijusių musulmonų tautelių Šiaurės Kaukaze. Jų didžiausi valstybiniai junginiai buvo [[Čerkesija]] (iki 1864), [[Šiaurės Kaukazo imamatas]] (1829-1859), [[Avarų chanatas]], [[Ilisujaus sultonatas]] ir kt.
1859 m. galutinai palaužtas čečėnų ir dagestaniečių pasipriešinimas, o 1864 m. nugalėjus cirkasus, visas Šiaurės Kaukazas buvo prijungtas prie Rusijos imperijos. Tuo metu sutvarkyta regiono administracija ir sukurti administraciniai vienetai: [[Kubanės sritis]], [[Juodosios jūros apskritis]] (nuo 1896 m. [[Juodosios jūros gubernija|gubernija]]), [[Tersko sritis]], [[Dagestano sritis]]. Kartu su Pietų Kaukazo administraciniais vienetais Šiaurės Kaukazas sudarė [[Kaukazo kraštas|Kaukazo kraštą]], administuojamą vietininko. Šiaurės vakarinėje regiono teritorijoje buvo [[Stavropolio gubernija]].
Keitėsi krašto tautinė sudėtis. Šiaurinės tiurkiškos krašto tautelės (ypač [[nogajai]]) buvo sparčiai asimiliuojamos čia keliantis ukrainiečių ir rusų kolonistams. Ypač tragiško likimo susilaukė ilgiausiai Rusijos imperijai priešinęsi [[cirkasai]]. Po jų pralaimėjimo buvo nutarta daugelį jų per Juodąją jūrą iškeldinti į Osmanų imperiją. Turkai šiuos musulmonus priėmė pas save, dažniausiai apgyvendindami vietoj ištremiamų į Balkanus krikščionių [[bulgarai|bulgarų]]. Išvytų cirkasų skaičius skirtingais paskaičiavimais siekė 200-300 tūkst. žmonių. Į ištuštėjusią Cirkasiją kėlėsi ukrainiečių ir rusų kolonistai.
=== 1917–1990 m. ===
| |||