23:50, 21 kovo 2014 versija taisyti Zykasaa (aptarimas \| indėlis) 36 809 keitimai S panaikinta Kategorija:Rusijos istoriniai regionai naudojant HotCat ← Prieš tai darytas keitimas		00:05, 22 kovo 2014 versija taisyti anuliuoti Felicilijonas (aptarimas \| indėlis) 15 145 keitimai vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 13: \| Sąrašas =Eurazijos stepės regionai<br>[[Panonijos istorija\|Panonija]], [[Ponto stepės istorija\|Ponto stepė]], [[Krymo istorija\|Krymas]], [[Šiaurės Kaukazas]], [[Kazachijos istorija\|Kazachijos stepė]], [[Mongolijos istorija\|Mongolų stepė]], [[Mandžiūrija]] }} '''Šiaurės Kaukazas''' ({{ru\|Северный Кавказ}}; {{os\|Цæгат Кавказ}}; {{ce\|Къилбаседан Кавказ}}, {{krc\|Шымал Кавказ}}) arba '''Prieškaukazė''' ({{ru\|Предкавказье}}) — – geografinė ir istorinė [[Rusija\|Rusijos]] sritis nuo [[Juodoji jūra\|Juodosios]] ir [[Azovo jūra\|Azovo jūrų]] iki [[Kaspijos jūra\|Kaspijos jūros]] == Geografija == [[Vaizdas:Caucasus-political en.svg\|thumb\|left\|300px\|Šiaurės Kaukazą ir [[Užkaukazė\|Užkaukazę]] sudarančios valstybės ir Rusijos Federacijos subjektai]] Šiaurės Kaukazo regionas sudaro ilgą siaurą juostą. Geografinės regiono ribos yra [[Azovo jūros]] [[Kerčės sąsmauka]] (vakaruose) ir [[Kaspijos jūra]] (rytuose). [[Didysis Kaukazas\|Didžiojo Kaukazo kalnagūbris]] regioną skiria nuo [[Pietų Kaukazas\|Pietų Kaukazo]]. Vakarinėje dalyje regionas apima ir dalį žemių į pietus nuo Didžiojo Kaukazo, iki [[Psou]] upės, kuri atskiria nuo [[Abchazija\|Abchazijos]]<ref name="sovslovar">[http://slovari.yandex.ru/art.xml?art=geography/geo/geo3/geo-4213.htm Статья «Северный Кавказ»]. Словарь современных географических названий. Под общ. ред. акад. В. М. Котлякова. — – Электронное издание. — – Екатеринбург: У-Фактория, 2006.</ref>. Šiaurinė riba yra [[Kumos-Manyčiaus įduba]], kuri skiria nuo [[Ponto stepė]]s. Regiono pietinė dalis kalnuota, bet į šiaurę leidžiasi į žemumas, kurių didžiausia - – [[Kubanės žemuma]]. Svarbiausia regiono upė yra [[Kubanė]], kurios baseinas apima didžiąją dalį Prieškaukazės. Rytiniame Šiaurės Kaukaze svarbiausia upė yra [[Terekas]]. Regionas labai svarbus savo žemės ūkiu (žemės ūkio naudmenos užima daugiau kaip 70 % teritorijos). Šiaurės Kaukaze yra šie Rusijos federacijos subjektai<ref name="sovslovar"/>: eilutė 26 ⟶ 27: * [[Adygėja]] * [[Dagestanas]] [[~~vaizdas~~Vaizdas:Caucasus-ethnic en.svg\|thumb\|Kaukazo etninės grupės]] * [[Karačiajų Čerkesija]] * [[Kabarda-Balkarija]] eilutė 35 ⟶ 36: == Etninė įvairovė ir subregionai == Šiaurės Kaukazas yra etniškai mišriausias Rusijos regionas. Čia aptinkamos tautos kalba kalbomis, kurios priklauso keturioms skirtingoms kalbų šeimoms. Tradiciškai jis dalinamas į šiuos smulkesnius kultūrinius regionus: * [[Cirkasija]], senovės Zychas, Zichija - – yra vakarinėje regiono dalyje, užimanti juostą nuo Tamanės pusiasalio iki Osetijos. Čia vyrauja [[Šiaurės vakarų Kaukazo kalbos]]. Dalinama dar į 12 smulkesnių žemių, apgyvendintų skirtingų [[čerkesai\|cirkasų]] etninių subgrupių. Tarp jų - – [[adygai]] ir [[kabardinai]]. Šiame regione šiuo metu vyrauja etniniai [[rusai]]; * [[Osetija]] - – yra centrinėje regiono dalyje. Čia gyvena indoeuropiečiai [[osetinai]]; * Čečėnija-Ingušija - – yra į rytus nuo Osetijos. Čia vyrauja [[nachų kalbos\|nachų kalbomis]] kalbantys [[čečėnai]] ir [[ingušai]]; * [[Dagestanas]] - – ryčiausia regiono dalis. Čia vyrauja [[Šiaurės rytų Kaukazo kalbos\|Šiaurės rytų Kaukazo kalbomis]] kalbančios keliolika tautelių, tarp kurių svarbiausios yra [[Kaukazo avarai]], [[darginai]], [[lakai]], [[lezginai]], [[rutuliai]], [[tabasaraniai]], [[cachurai]]; * [[Kubanė (regionas)\|Kubanė]], senovės Sindika - – šiaurės vakarinė regiono dalis. Senieji krašto gyventojai buvo [[sindijai]]. Šiuo metu čia vyrauja rusai ir [[ukrainiečiai]]; Tarp minėtųjų tautų įsimaišę gyvena [[tiurkai\|tiurkų]] tautelės [[balkarai]], [[karačiajai]], [[kumykai]], [[nogajai]]. == Istorija == {{ŠKaukazo istorija}} ===Senovė===▼ [[vaizdas:Ancient Greek Colonies of N Black Sea.png\|thumb\|left\|Graikų kolonijos Kryme]]▼ Šiaurės vakarų Kaukazo ir Šiaurės rytų Kaukazo kalbomis kalbančios grupės yra laikomos regiono seniausiais gyventojais, kurie čia apsigyveno pirmųjų žmonijos migracijų laikais. Dėl kalnuoto reljefo pietinėje krašto dalyje susiformavo didžiulė kalbinė ir kultūrinė įvairovė. Vietos tautos išpažino savitas pagonybės formas. IV tūkst. pr. m. e. didžiojoje regiono dalyje klestėjo bronzos amžiaus [[Maikopo kultūra]]. ▼ ▲=== Senovė === Senovės graikai visą regioną laikė [[Skitija\|Skitijos]], o vėliau - [[Sarmatija\|Sarmatijos]] dalimi. Jie labiausiai pažinojo dvi regiono tautas, kurios glaudėsi prie Juodosios jūros: [[sindai (senovės tauta)\|sindus]] ({{gr\|Σινδοί}}) Tamanės pusiasalyje bei Sindikoje ir [[zygai\|zygus]] ({{gr\|Ζυγοί}}) Zyche. Čia [[V a. pr. m. e.]] jie pradėjo kurti [[graikų kolonijos\|kolonijas]], ir svarbiausi jų miestai buvo [[Fanagorija]], [[Hermonasa]] ir [[Gorgipija]]. Šios kolonijos sukūrė tarpusavio sąjungą, kuri žinoma kaip [[Bosforo karalystė]], valdžiusi didžiąją dalį Sindikos ir teritorijas [[Krymas\|Kryme]]. Karalystėje klestėjo heleniška kultūra.▼ ▲[[~~vaizdas~~Vaizdas:Ancient Greek Colonies of N Black Sea.png\|thumb\|left\|Graikų kolonijos Kryme]] ▲Šiaurės vakarų Kaukazo ir Šiaurės rytų Kaukazo kalbomis kalbančios grupės yra laikomos regiono seniausiais gyventojais, kurie čia apsigyveno pirmųjų žmonijos migracijų laikais. Dėl kalnuoto reljefo pietinėje krašto dalyje susiformavo didžiulė kalbinė ir kultūrinė įvairovė. Vietos tautos išpažino savitas pagonybės formas. IV tūkst. pr. m. e. didžiojoje regiono dalyje klestėjo bronzos amžiaus [[Maikopo kultūra]]. ▲Senovės graikai visą regioną laikė [[Skitija\|Skitijos]], o vėliau - – [[Sarmatija\|Sarmatijos]] dalimi. Jie labiausiai pažinojo dvi regiono tautas, kurios glaudėsi prie Juodosios jūros: [[sindai (senovės tauta)\|sindus]] ({{gr\|Σινδοί}}) Tamanės pusiasalyje bei Sindikoje ir [[zygai\|zygus]] ({{gr\|Ζυγοί}}) Zyche. Čia [[V a. pr. m. e.]] jie pradėjo kurti [[graikų kolonijos\|kolonijas]], ir svarbiausi jų miestai buvo [[Fanagorija]], [[Hermonasa]] ir [[Gorgipija]]. Šios kolonijos sukūrė tarpusavio sąjungą, kuri žinoma kaip [[Bosforo karalystė]], valdžiusi didžiąją dalį Sindikos ir teritorijas [[Krymas\|Kryme]]. Karalystėje klestėjo heleniška kultūra. 108 m. pr. m. e. Bosforo karalystė atiteko helenizuotai [[Ponto karalystė\|Ponto karalystei]], o šios karalius [[Mitridatas VI]] davė ją valdyti savo sūnui. Kuomet Mitridatas 63 m. pr. m. e. pralaimėjo [[Romos imperija]]i, Bosporo karalystė tapo jo paskutine priebėga. Tačiau ir čia pralaimėjęs prieš romėnus, jis nusižudė. Taip Bosporo karalystė tapo Romos kliente. Valdant romėnams, pro Tamanės pusiasalį į Šiaurės Kaukazą plito helenistinė kultūra ir [[Krikščionybė]]. Vėlesniais laikais čia krikščionybę skleidė [[Lazika]] ir [[Kaukazo Iberija\|Iberija]]. Tačiau šiame atokiame regione civilizacija tvirtinosi sunkiai, o vietos gyventojai išlaikė daug pagoniškų papročių ir tikėjimų. === Viduramžiai === [[~~vaizdas~~Vaizdas:Caucasus 1000 map alt de.png\|thumb\|left\|Kaukazo valstybėlės 1000 m.]] {{main\|Alanai}} Pirmaisiais mūsų eros amžiais Šiaurės Kaukazą pasiekė indoeuropiečiai [[alanai]], kurie paėmė kontrolę didelėje regiono dalyje. Jie įsitvirtino Osetijoje, tarp zygų ir [[didojai\|didojų]]. VIII a. regioną kontroliavo [[Chazarų kaganatas]]. Kuomet 965 m. chazarus sumušė [[Kijevo Rusia\|Kijevo Rusios]] kunigaikštis [[Sviatoslavas]], sumenko vieninga regiono kontrolė ir susidarė prielaidos konsoliduotis smulkioms vietos valstybėlėms. Chazarai liko kontroliuoti vakarinę Kaspijos jūros pakrantę, o kalnuotoje krašto dalyje valstybingumą sukūrė [[Alanija]], [[Dzurdzukija]], [[Didoja]], [[Chunzija]](Sariras), [[Lakzas]], [[Čerkesija]]. Sindikos helenizuotus miestus paėmė Kijevo Rusia, kuri čia įkūrė [[Tmutarakano kunigaikštystė\|Tmutarakano kunigaikštystę]]. == Tiurkizacija ir islamizacija == [[~~vaizdas~~Vaizdas:Caucasus 1530 map de alt.svg\|thumb\|Kaukazo valstybės 1530 m.]] XI a. kontrolę regione perėmė tiurkai [[kipčiakai]] ([[kumanai]]), sukūrę didelę nomadų imperiją [[Ponto stepės istorija\|Ponto stepėje]]. XIII a. juos pakeitė mongolų [[Aukso Orda]], o šiai suirus - – [[Krymo chanatas\|Krymo]] ir [[Astrachanės chanatas\|Astrachanės]] chanatai. Nors lygumų teritorijas kontroliavo šios klajoklių valstybės, tačiau kalnuotosios krašto dalies tautoms pavyko išsaugoti nepriklausomybę ar bent jau autonomiją nuo didžiųjų imperijų. XV a. Cirkasiją nukariavo [[Osmanų imperija]], kuri prisijungė šį regioną. Tiesa, stipriai keitėsi etninė krašto sudėtis: iš tiurkiškų imperijų šiaurėje į Šiaurės Kaukazą migravo įvairios tiurkiškai kalbančios gentys, tokios kaip [[kumykai]], [[nogajai]], [[balkarai]], [[karačiajai]] ir kt. Be to, keitėsi ir krašto religija: krikščionybę keitė [[Islamas]], kurį atnešė pirmiausia Krymo chanai ir osmanai. XV a. jis tapo vyraujančia krašto religija, nors išlaikyta ir daug pagoniškų tikėjimų. eilutė 68 ⟶ 71: === Rusijos imperijoje === === ~~1917-1990~~ 1917–1990 m. === === Po 1990 m. === == Nuorodos ==

Šiaurės Kaukazas: Skirtumas tarp puslapio versijų