Virškinimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 761 baitas pašalintas ,  prieš 7 metus
rv
(rv)
'''Virškinimas''' – procesas, kurio metu [[maistas]] yra paverčiamas [[monomeras|monomerinėmis]] medžiagomis, kurias [[organizmas]] ar [[ląstelė]] gali panaudoti tolesnei molekulių sintezei kaip žaliavą ar kaip energijos šaltinį. Virškinimas- tai biologinis procesas, per kurį mechaniškai susmulkintas maistas chemiškai suskaidomas. Virškinimo organų funkcija- paruošti maistą, kad organizmas galėtų jį pasisavinti.Įvairūs burnoje sukramtyti produktai, nuolat stumiami ir sumaišomi virškinimo kanalo sienelės raumenų, susimaišo su liaukų (seilių, skrandžio, žarnų, kepenų ir kasos) sekretu, chemiškai suardomi ir įsiurbiami į žarnų gleivinės kraujagysles bei limfagysles.
[[File:Virškinimo trakto dalys.png|600xp|thumb|Virškinimo trakto dalys]]
 
Daugialąsčiuose organizmuose virškinimu paprastai užsiima [[virškinimo sistema]].
* Virškinimo traktą sudaro: [[burnos ertmė]], [[ryklė]], [[stemplė]], [[skrandis]], [[žarnynas]] ir [[išeinamoji anga]].
* Virškinimo liaukos yra šios: [[seilių liaukos]], [[skrandis|skrandžio liaukos]], [[kepenys]], [[kasa]], [[plonoji žarna|plonųjų žarnų]] liaukutės. Liaukų pagaminti [[fermentas|fermentai]] netirpias maisto medžiagas paverčia tirpiomis. Virškinimo metu atpalaiduojama maiste sukaupta energija.
 
Tai labai ilgas (8-10 metrų) kanalas, vietomis paplatėjęs- tose vietose mechaniškai ir chemiškai apdorojamas maistas, kad organizmas galėtų jį pasisavinti.
 
[[Burna|Burnoje]] [[Vandenilio potencialas|pH]] šarminė. Joje skaidomas [[krakmolas]]. Skrandyje fermentas [[pepsinas]] skaido [[baltymas|baltymus]]. Taip pat skrandyje skaidomi pieno riebalai, kiaušinio trynys, majonezas. [[Dvylikapirštė žarna|Dvylikapirštėje žarnoje]] emulguojami [[riebalai]]. Kasos fermentai: [[lipazė]] skaido riebalus į [[glicerolis|glicerolį]] ir [[riebalų rūgštys|riebalų rūgštis]], [[maltazė]] skaido [[maltozė|maltozę]] iki [[gliukozė]]s, [[tripsinas]] skaido baltymus iki [[aminorūgštys|aminorūgščių]]. [[storoji žarna|Storojoje žarnoje]] įsiurbiamas [[vanduo]] ir mineralinės medžiagos. Joje gyvenančios ''E. coli'' [[bakterija|bakterijos]] gamina [[vitaminas B|B]], [[vitaminas H|H]], [[vitaminas K|K]] vitaminus.
 
== Virškinimas skrandyje ==
Čia patekusią maisto masę veikia skrandžio sultys. Jas gamina skrandžio gleivinės liaukos, ypač suaktyvinančios savo veiklą maistui patekus į skrandį.
 
Skrandžio sultyse yra daug fermentų: pepsino; lipazės. Skrandžio liaukos gamina druskos rūgštį, kuri šiek tiek dezinfekuoja maistą ir aktyvina pepsinogeną, apversdama jį pepsinu. Pepsinas baltymus skaido į sudėtines dalis- peptonus.
 
Virškinimas skrandyje trunka 2-3 valandas. Virtęs skysta maisto tyre, išteka į dvylikapirštę žarną.
 
== Virškinimas žarnose ==
Veikiant žarnų gleivinės hormonams išsiskiria žarnų, kasos sultys ir kepenyse pasigaminusi tulžis. Padedant tulžiai, kasos ir žarnų sultims, suvirškinamas visas galimas pasisavinti maistas.Kasos sultyse yra fermentų- lipazės, tripsino, amilazės. Lipazės skaido riebalus į gliceriną ir riebiąsias rūgštis; tripsinas toliau perdirba į baltyminius peptonus iki aminorūgščių. Amilazė angliavandenius paverčia maltoze, kuri vėliau virsta gliukoze.
 
[[Kategorija:Virškinimo sistemos fiziologija]]
28 492

pakeitimai