|
[[Vaizdas:MRI head sideSmegenys1.jpgpng|thumb|right|220px350px|GalvosSmegenų smegenysdalys]]
'''Smegenys''' (lot. cerebrum) – organas, sudarantis [[Centrinė nervų sistema|centrinę nervų sistemą]].
[[Vaizdas:User-FastFission-brain.gif|thumb|right|220px|Žmogaus (vyro) galvos smegenų [[MRI]] nuotrauka, nuo viršaus į apačią]]
'''Galvos smegenys''' ({{la|encephalon}}) – [[centrinė nervų sistema|centrinės nervų sistemos]] dalis. Jos skirstomos į šias dalis:
* [[pailgosios smegenys]] (''myelencephalon'')
* [[užpakalinės smegenys]] (''metencephalon'')
* [[vidurinės smegenys]] (''mesencephalon'')
* [[tarpinės smegenys]] (''diencephalon'')
* [[galinės smegenys]], arba [[didieji pusrutuliai]] (''telencephalon'').
Pailgosios ir užpakalinės smegenys sudaro [[rombinės smegenys|rombines smegenis]] (''rhombencephalon''). Užpakalinės smegenys – tai [[tiltas]] (''pons'') ir [[smegenėlės]] (''cerebellum''). Kiekviena galvos smegenų dalis atlieka tam tikrą funkciją, jos glaudžiai tarp savęs susijusios.
Žmogaus smegenys skirstomos į galvos smegenis ir nugaros smegenis.
Smegenis sudaro apie 100 milijardų nervinių ląstelių, kurios susietos tarpusavyje [[sinapsė]]mis (apie 100 milijardų). Kiekvienas [[neuronas]] gali būti pasiekiamas daugiausiai per keturis žingsnius nepriklausomai nuo pradinio atskaitos taško. Kasmet apie 0,15-0,1 % nervinių ląstelių žūsta.
Nugaros smegenys plyti stuburo kanale. Jos yra sudarytos iš pilkosios ir baltosios medžiagos. '''Pilkoji medžiaga''' (lot. ''substantia grisea'') yra neuronų kūnų telkiniai. Šie telkiniai smegenų viduje vadinami branduoliais (lot. ''nuclei''), o smegenų paviršiuje – [[Smegenų žievė|žieve]] (lot. ''cortex''). '''Baltoji medžiaga''' (lot. ''substantia alba)'' sudaryta iš neuronų skaidulų. Baltą spalvą suteikia mielinas, dengiantis neuronų ataugas. Pilkoji medžiaga išsidėsčiusi “H” (“drugelio”) forma, o baltoji medžiaga - aplink.
Galvos smegenis dengia [[nugaros smegenys|nugaros smegenų]] dangalams giminingi trys mezenchiminės kilmės dangalai, ''meninges'', kietasis, voratinklinis ir švelnusis.
'''Smegenų žievė''' yra skirstoma į kaktinę skiltį (lot. ''lobus frontalis''), momentinę skiltį (lot. ''lobus parietalis''), pakaušinę skiltį (lot. ''lobus occipitalis'') ir smilkininę skiltį (lot. ''lobus temporalis''). Po pakaušine skiltimi gludi smegenėlės (lot. ''cerebellum''). Smegenų kamieno apačia yra vadinama pailgosiomis smegenimis (lot. ''medulla oblongata'').
== Masė ==
Žmogaus galvos smegenys sveria 1 020-1 970 g. Vidutiniškai vyrų galvos smegenys sveria – 1 438 g, moterų – 1 263 g. Tačiau iš smegenų svorio negalima spręsti apie asmens [[intelektas|intelektualines]] savybes. Gamtoje yra daug gyvūnų, kurių galvos smegenų svoris didesnis nei žmogaus. [[Dramblys|Dramblio]] smegenys sveria 4 917 g, [[Banginiai|banginio]] – 6 800 g. Lyginant galvos smegenų svorio santykį su kūno svoriu, žmogus yra tobulesnis nei kiti gyvūnai.
'''Smegenys sudaro centrinę nervų sistemą''' ir yra skirstomos į nugaros ir galvos smegenis. Galvos smegenys dar yra skirstomos į: nugaros smegenys, pailgosios smegenys, tiltas, vidurinės smegenys, tarpinės smegenys, smegenėlės, galinės smegenys.
== Galvos audiniai ==
Žmogaus ir daugumos žinduolių galvos smegenys yra sandariai patalpintos ir saugomos kaukolės ertmėje. Smegenys yra padengtos specialiais smegenų dangalais (lot. meninges), kuriuos sudaro jungiamieji audiniai – tvirtasis (lot. dura mater) ir minkštasis (lot. pia mater), tarp kurių susidariusi kraujagyslinis dangalas (lot. meninges arachnoidea).
Aukštesniųjų stuburinių gyvūnų galvos smegenys yra sudarytos iš sekančių struktūrų: didžiųjų pusrutulių žievės, bazinių ganglijų, gumburo, smegenėlių, smegenų kamieno. Šios struktūros yra tarpusavy sujungtos nerviniais audiniais. Smegenų dalis, kurios didžiąją dalį sudaro ląstelės, vadinama pilkąja medžiaga, o iš nervinių audinių – baltąja. Balta spalvą, ši medžiaga įgauna dėl mielino dangalo, kuriuo juda elektriniai impulsai.
Mirus galvos smegenims, gyvybės forma miršta.
== Veikla ==
<nowiki><br /> [[File:Šoninis smegenų vaizdas.jpg|Šoninis smegenų vaizdas]]</nowiki>
Smegenys yra aktyviausias žmogaus organas. Jų veiklai reikia didelio [[Deguonis|deguonies]] ir energijos kiekio. Apie 20 % [[Kraujas|kraujo]] [[širdis]] perduoda smegenims; todėl netgi trumpalaikis aprūpinimo deguonimi nutrūkimas sukelia smegenų veiklos sutrikimus, ir po keleto minučių gali būti konstatuojama smegenų mirtis (teikiant [[pirmoji pagalba|pirmąją pagalbą]], taikoma 3 min taisyklė).
== Kaktinė skiltis (lot. ''lobus frontalis'') ==
Smegenys pasižymi didele adaptacija ir lankstumu. Vienas smegenų pusrutulis gali perimti kito pusrutulio darbą, jei šis negali funkcionuoti.
Viršutiniame šoniniame paviršiuje kaktinę skiltį nuo momenines skiria labai gerai išsivysčiusi (aiški) centrinė vaga, ''sulcus centralis''. Apačioje ir šone nuo smilkininės skilties skiria šoninė vaga (lot. ''sulcus lateralis''). Ši skiltis yra atsakinga už samprotavimą, planavimą, kalbėjimą, emocijas, problemų sprendimą bei judėjimą. Taip pat šios skilties funkcija yra susijusi ir su atmintimi.
Sužalojus kaktinę skiltį žmogaus emocinis atsakas gali tapti neįprastas, gali atsirasti ryškios emocijų permainos.
== Funkcija==
== Momeninė skiltis (lot. ''lobus parietalis'') ==
Galvos smegenys atlieka daugybę įvairių funkcijų tarp kurių:
Momeninė skiltis yra aukščiau pakaušinės skilties, už kaktinės skilties. Ši smegenų žievės dalis atsako už judėjimą, orientaciją, atpažinimą bei stimulų suvokimą.
Sutrenkus šią smegenų dalį yra galimybė, kad žmogus neteks galimybės atlikti matematinius veiksmus.
[[File:Cerebral brain.png|thumb|Galvos smegenų dalys]]
== Pakaušinė skiltis (lot. ''lobus occipitalis'') ==
• sensorinės informacijos apdorojimui, kurią jos gauną iš jutimo organų
Pakaušinė skiltis neturi aiškių ribų, skiriančių ją nuo momeninės ir smilkininės skilties. Joje yra regos centras, ji atsakinga už vaizdo apdorojimą.
Šiai smegenų skilčiai patyrus žalą atsiranda galimybė dalinai arba visiškai apakti.
• planavimas
== Smilkininė skiltis (lot. ''lobus temporalis'') ==
• koordinacija
Smilkininę skiltį nuo kaktinės skilties ir momeninės skilties apriboja šoninė vaga (''sulcus lateralis''). Smilkininė skiltis atsako už vaizdinę atmintį, prisiminimų išsaugojimą, garsų atpažinimą bei kalbos suvokimą.
Jeigu ši smegenų dalis yra pažeidžiama, žmogus sunkiau girdi ir suvokia garsus bei vaizdą. Taip pat jam gali atsirasti kalbos supratimo problemų, neatmetama galimybė, jog aukai gali pasireikšti ilgalaikės atminties sutrikimai.
• judesių valdymas
== Pailgosios smegenys (lot. ''medulla oblongata'') ==
• teigiamos/neigiamos emocijos
[[Pailgosios smegenys]] – tai smegenų kamieno dalis, savo sandara yra pereinamoji sritis tarp nugaros ir galvos smegenų. Ši smegenų dalis atlieka didelį vaidmenį valdant autonomines funkcijas: kvėpavimą, virškinimą, širdies veiklą, ryjimą bei čiaudėjimą. Svarbu paminėti, kad pailgosios smegenys padeda nervų signalams pereiti iš galvos smegenų į nugaros smegenis.
Ši smegenų dalis yra ypač svarbi, nes ji yra atsakinga už gyvybiškai svarbias funkcijas. Žala šiai smegenų kamieno daliai gali būti labai pavojinga ir mirtina.
• dėmesys
== Smegenėlės (lot. ''cerebellum'') ==
• atmintis
[[Smegenėlės]] – tai galvos smegenų apatinė dalis. Ji yra atsakinga už laikyseną bei balansą, valingų judesių koordinaciją bei motorinę atmintį (judesių išmokimą).
Jeigu ši smegenų dalis patiria žalą, gali atsirasti šie sutrikimai: sutrikusi koordinacija, sutrikęs vaikščiojimas, neaiški kalba, nenormalūs akių judesiai.
• mąstymas
{{wikiquote}}
• kalbos generacija
{{Commonscat|Brain}}
[[Kategorija:Galvos smegenys | ]] ▼== Tyrimai ==
[[Kategorija:Anatomija]]
=== Istorija ===
[[Kategorija:Biologija]]
Įsišakniję prietarai, esą po mirties galima nuskaityti (nuskenuoti) žmogaus genialumą, yra tokie pat seni kaip ir kiti smegenų tyrimai. Jie vykdomi ligi šiol. Michaelis Hagneris aprašė istorinius daugelio asmenybių (kaip [[Imanuelis Kantas]], [[Leninas]] ar [[Albertas Einšteinas]]) smegenų tyrimus. Jie leidžia pažinti to meto pasiekimus, žinias, greta medicinos, kultūros ir visuomenės raidą per praėjusius 300 metų.
=== Dabartis ===
Šiuo metu smegenis tiria įvairūs mokslai – [[neurologija]], [[neurofiziologija]], [[neuropsichologija]], [[neuroanatomija]], [[neurobiologija]], [[neurochemija]], [[neuroekonomika]], [[neurotechnologija]]. Tiriama įvairiais aspektais, naudojamos įvairios technologijos, priemonės ir prietaisai. Informacinėms technologijoms paplitus ir mokslo įstaigose, pateikiami žmogaus smegenų ir kompiuterio mikroprocesoriaus darbo tyrimai. [[Neuroinformatika]] bando smegenų veiklos dėsningumus pritaikyti kuriant [[Dirbtinis intelektas|dirbtinį intelektą]], tobulinant kompiuterius ir spartinant automatizuoto informacijos perdirbimo procesą.
{{Commons|Category:Central nervous system}}
{{Žmogaus anatomija|Galvos smegenys}}
▲[[Kategorija:Galvos smegenys| ]]
{{Link FA|uk}}
{{Link GA|en}}
{{Link GA|cs}}
[[new:न्ह्येपु]]
[[pt:Encéfalo]]
| 