Jean-Antoine Watteau: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Submixster (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Submixster (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 6:
| paveikslėlio dydis = 180px
| gimimo data = {{gimė|1684|10|10}}
| gimimo vieta = [[ValensjenasValansjenas]]
| mirties data = {{mirė|1721|07|18|1684|10|10}}
| mirties vieta = [[Nožanas prie Marnos]]
Eilutė 35:
== Biografija ==
 
Žanas Antuanas Vato gimė [[1684]] m. spalio 10 d. [[ValensjenasValansjenas|ValensjeneValansjene]], Prancūzijos šiaurėje. Jo tėvas buvo stogdengys. Vaikas parodė talentą piešimui ir buvo šeimos nusiųstas mokytis pas vietinį tapytoją Jacques-Albert Gérin. Apie 18 m. amžiaus Vato persikėlė į [[Paryžius|Paryžių]], kur mokėsi pas Louis Métayer, kopijavo jo dirbtuvėje paveikslėlius, tapytus pagal žanrinę olandų ir flamandų tradiciją. Susipažino su meno pirkliais Jean ir Pierre-Jean Mariette. Per juos tikriausiai apie 1705 m. Vato susipažino su teatro dekoratoriumi ir tapytoju Claude Gillot (1673–1722) ir pradėjo dirbti pas jį. Claude Gillot mėgo vaizduoti groteskiškas scenas, su faunais ir satyrais, vaizduoti ''[[commedia dell’arte]]'' siužetus. Gillot dirbtuvėse Vato pradėjo domėtis teatrinėmis dekoracijomis – apšvietimo efektais, pasakiškais scenovaizdžiais, dirbtinių brangenybių spindesiu, grimu išgražintais veidais.
 
1708 m. Vato įstojo į žinomo interjerų dekoratoriaus ir tapytojo Claude Audran III (1658–1734) studiją. Claude Audran III buvo Liuksemburgo muziejaus kuratorius ir jame Vato galėjo studijuoti didžiulšį paveikslų ciklą, kurį [[Rubensas]] dedikavo Prancūzijos karalienei [[Marija de Mediči|Marijai Mediči]]. 1709 m. Vato pradėjo mokytis karališkojoje akademijoje tapybos. Nelaimėjęs svarbaus pradedančiųjų tapytojų „Romos prizo“, kuri būtų leidęs jam studijuoti meną Italijoje, grįžo į Valensjeną, kur tapė vietos užsakovams. 1710 m. Vato meno pirklio Pierre Sirois kvietimu vėl atvyko į Paryžių. Maždaug 1709–1713 m. periodu vato paruošė ofortų albumą Figures de modes. Jo darbai atitiko publikos skonį ir Vato rėmėju tapo bankininkas Pierre Crozat (1661–1740). Vato vienu metu gyveno bankininko rūmuose Paryžiuje. Pierre Crozat kolekcijojse buvo daug italų, ypač Venecijos dailės mokyklos, darbų, iš kurių Vato galėjo mokytis.