Arnold Böcklin: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Submixster (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Submixster (aptarimas | indėlis)
Eilutė 36:
== Biografija ==
 
Atrnoldas Beklinas gimė [[1741]] m. spalio 16 d. [[Bazelis|Bazelyje]] ([[Šveicarija]]). Mokėsi Johann Wilhelm Schirmer priežiūroje [[Diuseldorfas|Diuseldorfe]]. Po to tobulinosi Antverpene, Briuselyje ir Paryžiuje. Ankstyvieji Beklino peizažai buvo įtakoti [[Kamilis Koro|Kamilio Koro]]. 1850 m. dailininkas atvyko į Italiją, kur praleido 7 metus. Įsijungė į vokiečių menininkų grupę Romoje ''Tugendbund'', suartėjo su [[Oswald Achenbach]] ir [[Anselm Feuerbach]]. Italijoje Beklino peizažai,stilistika pasikeitė, pradžiųjis įtakotipradėjo [[Kamilis Koro|Kamilio Koro]], transformavosi įtapyti simbolistinius, mistiškus kūrinius, įtakotussu antikinės mitologijos motyvais. 1853 m. jis vedė italę Angela Pascucci, su kuria susilaukė 4 vaikų. Žmona buvo jo nuolatinis moterų herojių modelis ir, įmanoma, pastūmėjo domėtis antikine mitologija.<ref>[http://www.colbud.hu/archaeology/Bibliography/Research_materials/German%20modernisml.pdf Suzanne Marchand, 2004]</ref> 1857 m. Beklinas išgarsėjo didelių matmenų paveikslu „Panas viksvose“. Atvykęs į Miuncheno[[Miunchenas|Miuncheną]] laimėjoįgijo karaliaus [[Liudvikas I (Bavarija)|Liudviko I-ojo]] palankumą. Karalius 1859 m. įsigijo antrąjį paveikslo „Panas viksvose“ variantą.<ref>[http://www.pinakothek.de/en/arnold-boecklin pinakothek.de]</ref> Dailininką rėmė Adolf Friedrich Graf von Schack, kuris įsigijo 14 Beklino paveikslų.<ref>[http://www.pinakothek.de/en/arnold-boecklin pinakothek.de]</ref> Po išvykų į [[Veimaras|Veimarą]] (dirbo dailės mokytoju 2 metus), [[Roma|Romą]], [[Pompėja|Pompėją]] ir [[Bazelis|Bazelį]], 1871 m. Beklinas vėl apsistojo Miunchene. 1874 m. persikraustė į [[Florencija|Florenciją]], kur buvo susijęs su vokiečių menininkais [[Adolf von Hildebrand]] ir [[Hans von Marées]].
 
1880 m. Beklinas pasirašė sutartį su Berlyno meno kūrinių dileriu Fritz Gurlitt. 1885–1892 m. laikotarpiu gyveno netoli Ciuricho. Beklino paveikslai buvo populiarūs ir dailininkas neturėjo finansinių rūpesčių. 1892 m. jis persikraustė į Florenciją, mirė [[1807]] m. lapkričio 5 d. [[Fjezolė]]je. Palaidotas ''Evangelico degli Allori'' kapinėse Florencijoje. Beklino dailė turėjo reikšmingą įtaką XIX a. antros pusės simbolistinei ir neoromantinei dailei, ypač vokiečių. Jo įtaką galima atsekti [[Čiurlionis|M. K. Čiurlionio]] kūryboje. Beklino kūryba, taipogi, paveikė XX a. pradžios menininkus, visų pirmą siurrealistus.
 
Garsiausiu Beklino darbu įvardijamas paveikslas „Mirusiųjų sala“, pagal kurį [[Sergejus Rachmaninovas]] ir [[Heinrich Schulz-Beuthen]] sukūrė operas. „Mirusiųjų salos“ reprodukcijas turėjo [[Zigmundas Froidas]], [[Leninas]], motyvą panaudojo [[Augustas Strindbergas]]. Beklinas nutapė 5 paveikslo versijas 1880-86 m. laikotarpiu, vieną kurių įsigijo [[Hitleris]].<ref>[http://www.independent.co.uk/arts-entertainment/art/great-works/great-works-the-isle-of-the-dead-1880-arnold-bcklin-1867905.html Apie mirusiųjų salą, The Independent]</ref> Viena paveikslo versija sunaikinta 2-ojo pasaulinio karo metu.<ref>[http://www.metmuseum.org/collections/search-the-collections/435683 Met muziejaus informacija]</ref> Paveikslas įkvėptas anglų kapinių [[Florencija|Florencijoje]], kur palaidota 1877 m. Florencijoje mirusi mažametė dailininko duktė Maria Anna. Beklinas nedavė paveikslams pavadinimo, jis sugalvotas paveikslų dilerio Fritz Gurlitt. 1880 m. paveikslą Florencijoje užsakė Marie Berna, kurios vyras buvo tik ką miręs. Beklinas nutapė dvi paveikslo versijas. Fritz Gurlitt vėliau užsakė dar tris.
 
== Darbų galerija ==