Broliai Karamazovai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Broliai Karamazovai''' ({{ru|Братья Карамазовы}}) - – paskutinis rusų rašytojo [[Fiodoras Dostojevskis|Fiodoro Dostojevskio]] (1821–1881) romanas. F. Dostojevskis jį rašė dvejus metus ir dalimis publikavo žurnale „Rusiškas pranešėjas“ ({{ru|Ру́сский ве́стник}}), rašyti baigė 1880  m. Knyga apie tėvo nužudymą ir sūnų bendrininkavimą dalyvaujant [[nužudymas|nužudyme]].

F. Dostojevskis kartu su kitais inteligentais, skaičiusiais draudžiamus prancūzų socialistų raštus, buvo nuteistas mirti, tačiau jam [[mirties bausmė]]s vykdymo vietoje paskutinę akimirką paskirta bausmė buvo pakeista į 4  m. [[Katorga|katorgos]] darbus [[Omskas|Omske]] ir 4  m. [[karo tarnyba|karo tarnybą]] (1849  m.). Kalėdamas Omske, F. Dostojevskis pažino žemiausių Rusijos visuomenės sluoksnių gyvenimą.<!-- Be to, [[katorga]] pagrindė senosioms rusų pažiūroms artimą F. Dostojevskio įsitikinimą apie [[išganymą]], ateinantį per kančią.--> Romanas „Broliai Karamazovai“ buvo leidžiamas 1879-1880 1879–1880 m. Jame atsispindėjo ir asmeninė F. Dostojevskio patirta [[dvasinė trauma]] dėl tėvo nužudymo, kurį įvykdė jo paties baudžiauninkai.

'''Fiodoras Pavlovičius Karamazovas''' -  – 55 metų tėvas, <br />

'''Dmitrijus Fiodorovičius Karamazovas''' - – pirmasis Fiodoro Pavlovičiaus sūnus iš pirmosios santuokos, tarnavo kariuomenėje <br />

'''Ivanas Fiodorovičius Karamazovas''' - – vidurinis sūnus, vyriausias iš antros santuokos, mokėsi Maskvoje ir rašė straipsnius į laikraštį.<br />

'''Pavelas Smerdiakovas''' - – Fiodoro Pavlovičiaus tarnas ir spėjama pavainikis sūnus <br />

'''Agrafena Aleksandrovna Svetlova''' - – dėl jos vyksta konfliktas, tarp tėvo ir vyriausiojo sūnaus Dmitrijaus <br />

'''Katerina Ivanova Verchovceva''' - – buvusi Dmitrijaus sužadėtinė <br />

'''Senelis Zosima''' - – vienuolyno atsiskyrėlis, turėjęs didelę įtaką Aleksejui. <br />

{{spoil}}Šiame romane pasakojama apie Fiodorą Karamazovą ir 4 jo sūnus  – Dimitrijų, Ivaną, Aliošą ir [[pavainikis|pavainikį]] [[epilepsija|epileptiką]] Smerdiakovą. Senasis Fiodoras, nedoras ir nesantūrus pamaiva, su vyriausiuoju sūnumi Dimitrijum varžosi dėl kaimo gražuolės Grušenkos. Tėvas ir sūnus įnirtingai draskosi dėl jos ir dėl Dimitrijaus [[palikimas|palikimo]]. Netrukus senis Fiodoras randamas nužudytas. Dimitrijus suimamas ir apkaltinamas žmogžudyste. Ta siužetinė linija susipina su kitų brolių likimu. Inteligentiškas Ivanas pats sau pripažįsta paslapčiom norėjęs tėvo mirties ir tuo noru užkrėtęs nesantuokinį brolį Smerdiakovą, kuris dažnai jam paklūsta ir visu kuo jį nevykusiai mėgdžioja. Ivano [[racionalizmas]] kontrastuoja su jauniausiojo sūnaus Aliošos religingumu; toks pat ir Aliošos dvasios vadovas Zosima, kurio lūpomis Dostojevskis dėsto savo paties religinius įsitikinimus.

Tėvažudystės istorija gali būti siejama su vakarietišku racionalistiniu [[ateizmas|ateizmu]]. Jį pamokomai išreiškia Ivano sugalvota [[parabolė]]  – [[legenda]] apie Didįjį inkvizitorių. Pasak jos, [[Kristus]] grįžta į Žemę ir atsiduria XVI amžiaus Ispanijoje. Didysis inkvizitorius jį kaipmat suima ir apkaltina laisvės vardan atmetus gundytojo siūlomas gėrybes  – duoną, stebuklus ir vado autoritetą. Iš to atsisakymo kylančios visos žmonių nelaimės. O pats Didysis inkvizitorius tampa Antikristo šalininku: jo padedamas jis padarysiąs žmones laimingus jau čia, Žemėje. Tai išgirdęs, [[Kristus]] netardamas nė žodžio pabučiuoja Didįjį inkvizitorių į lūpas ir pasišalina (šia [[legenda]] išpranašaujama artimiausio šimto metų ideologijos raida, kai [[Nyčė|Nyčei]] (''Nietzsche'') paskelbus apie Dievo mirtį šio amžiaus [[diktatorius|diktatoriai]] ims vykdyti Didžiojo inkvizitoriaus „programą“).

== Šaltiniai ==

== Nuorodos ==