Jupiteris ir Ijo: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 19:
Paveikslai yra atvirai erotinio charakterio. XVI a. pradžioje Italijoje vyravo katalikiškos religinės pasaulėžiūros normos ir atviras seksualinio akto, net ir privačioje erdvėje, vaizdavimas mene buvo draudžiamas. Tokiu būdu, norėdamas pavaizduoti meilės sceną dailininkas turėdavo tai daryti ypač atsargiai ir nenukrypdamas nuo priimtų normų. „Jupiteryje ir Ijo“ Jupiterio prisilietimas prie Ijo vos juntamas, pagoniškų mitų grubaus išprievartavimo auka Ijo paversta pagal antikinius moters grožio idealus nutapyta, malonume ir ekstazėje paskendusia [[nimfa]].
Paveikslo scenos veiksmas vyksta atvirai gamtoje, didelis ąsotis tikriausiai simbolizuoja vandenį (gyvybės simbolis). [[Ijo]] užklupta prie upelio ar šaltinio. Debesyje vos vos galima išskirti Jupiterio veidą ir jo bučinį. Viena, debesies pavidalo ranka, Jupiteris apglobia Ijo. Paveikslas pažymėtinas plačiu ''[[sfumato]]'' naudojimu Ijo figūroje. Koredžo sugebėjimas suderinti klasikinio vaizdavimo formas su mistiškumu ir emociškumu padarė įtakos vėlesniems baroko dailininkams.
Pagal [[Senovės Graikija|Sen. Graikijos]] mitus [[Ijo]] buvo nekalta [[Hera|Heros]] šventyklos mergelė. Jupiteris ją pamatė ir įsimylėjo. Nenorėdamas, kad jo žmona [[Hera]] pamatytų, pasivertė į debesį ir išprievartavo Ijo. Hera visgi apie tai sužinojo ir iš keršto pavertė Ijo balta [[karvė|karve]]. Frederikas Gonzaga tikriausiai paveikslą ir jį akomponuojantį „Ganimedo pagrobimą“ padovanojo imperatoriui Karoliui V-ajam. Šis poelgis galėjo turėti simbolinę prasmę: [[imperatorius Karolis V]] buvo galingiausias to meto Europos valdovas, o paveikslai simbolizavo galios pasireiškimą. 1605 m. paveikslus įsigijo [[imperatorius Rudolfas II]].<ref>[http://www.google.com/culturalinstitute/asset-viewer/jupiter-and-io/_QHpCkpF6vnMng?hl=en Cäcilia Bischoff, Masterpieces of the Picture Gallery. A Brief Guide to the Kunsthistorisches Museum, Vienna 2010]</ref>
| |||